Į misiją pakvietė pranašiška vizija

2020-09-24 08:54:21

Tomą Urbutį kalbina Irena Dirgėlienė

Į misiją pakvietė pranašiška vizija

,,Asmeniškai išgyvenau susitikimą su Kristumi, kuris perkeitė mano gyvenimą, todėl trokštu, kad visi tai patirtųׅ“, – sako Naujosios Sandoros bendruomenės narys Tomas Urbutis, kuris į Vokietijos miestus Hamburgą bei Štutgartą vyko liudyti Dievo buvimo žemėje. Jis su Sielovada.de skaitytojais dalijasi prisiminimais ir mintimis apie misiją.

Kai Dievas siunčia – tereikia žengti žingsnelį  

Prieš vykstant į misiją, kai dar niekas jos net neorganizavo, viena iš mūsų sesių maldoje matė vaizdinį –  didelį fontaną, panašų į vazą, stovintį aikštės viduryje. Tai buvo tarsi Dievo kvietimas ir raginimas vykti į tą vietą. Tik po to, kai kunigas Romualdas Liachavičius mus pakvietė, bendramintis Aidas Markauskas nusprendė paskaityti apie Štutgartą. Pirmasis patraukęs jo žvilgsnį dalykas buvo Štutgarto centrinės aikštės fontanas, kuris ir yra šio miesto simbolis. Tai buvo atsakymas į klausimą: ,,Ar verta vykti?“, nes mes visada stengiamės atsakingai rinktis, kur vyksime, juk  neturime kažkokių finansavimo šaltinių ar turtingų rėmėjų, visi mūsų resursai – tai mūsų pačių asmeninės aukos ir pasitikėjimas Dievu…

Kai Dievas siunčia – tereikia žengti žingsnelį 

Taigi, fontano vizija buvo ženklas, kad turime ten vykti, nes Jėzus nori, kad  ten būtume. Gal tai ir atrodo kažkaip keistai, juk turime savo profesijas ir darbus, tikrai nenorime pasirodyti, juolab, kad iki kelionės Štutgarte nieko nepažinojome, tačiau kai Dievas šaukia, tas jo šaukimas dega viduje. Tuomet tik nuo mūsų priklauso ar eiti, ar išdrįsti Jį sekti. Visada galime sakyti, kad nėra laiko, dabar ne tas momentas, nieko neturiu ką pasakyti ir t. t., tačiau  turime suprasti, kad kai Dievas siunčia, Jis ir įgalina, mums tereikia žengti žingsnelį.  

Kiekvienas turime misiją skelbti ir liudyti

Pirmiausia paklūstame Jėzaus įpareigojimui: „Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją visai kūrinijai” (Mk 16,15). Kažkada asmeniškai išgyvenome susitikimą su Kristumi, kuris perkeitė mūsų gyvenimą. Trokštame, kad visi tai patirtų, dėl to ir važiavome. Juk būti krikščioniu nereiškia tik gražiai nugyventi gyvenimą. Apaštalų darbuose 1 skyriuje 7 eilutėje Jėzus sako, kad ,,jūs tapsite mano liudytojais Jeruzalėje ir iki pat žemės pakraščių…“ Kiekvienas turime misiją – eiti ir skelbti, eiti ir liudyti, kad esame Jėzaus Kristaus mokiniai. Jėzus numirė už mūsų nuodėmes, mūsų vargus, skausmus, vienatvę, nepriteklių, nelaisvę.  Jis yra tas, kuris nori mus išlaisvinti. Nori suteikti mums gyvenimo pilnatvę. Dėl to ir vykome, vykstame ir tikiuosi, kad niekada nesustosime.

Jautrus, nuoširdus atvirų širdžių vakaras

Misija vyko lietuvių bendruomenės narių kvietimu. Ją organizavo liuteronų kunigas Romualdas Liachavičius, jis yra vienas iš mūsų bendruomenės steigėjų ir pirmasis Naujosios Sandoros vadovas bei Karolis Genutis, tikras brolis katalikas, be galo mylintis Dievą ir labai besistengiantis dėl lietuvių išeivių Štutgarte.

Mes vykome kartu su Aidu Markausku, abu esame Naujosios Sandoros nariai. Mums jau sudėliojus kelionės planą gavome kvietimą iš lietuvių išeivių bendrijos Hamburge. Nuvykome pakeliui į Štutgartą pasidalinti bei pasimelsti ir su jais. Buvo labai jautrus ir pilnas nuoširdumo bei atvirų širdžių vakaras. Štutgarte praleidome visą dieną. Dalinomės mintimis apie tai, ką Dievas padarė ir daro mūsų gyvenime. Liudijome, nes mano giliu įsitikinimu ne teologinės kalbos ar diskursai atveda mus prie atsinaujinimo. Ne teorijos ar jų pagrįstumas, bet susitikimas su Jėzumi… Tik tikras nesumeluotas susitikimas su Jėzumi Kristumi. Atrastas santykis, mano atsakas į Jo kvietimą eiti ir sekti.  Tik tai suteikia mums Atsinaujinimą. Taigi visi kartu Štutgarte giedojome, meldėmės, klausėmės, bendravome, valgėme ir laukėme… atsinaujinimo. Juk paprasti žvejai kažkada betraukdami tinklus susitiko Mokytoją, kuris kvietė sekti Juo. Jie pakluso, tikiuosi, kad ir mes visi paklusome… Džiaugiausi ir buvau labai dėkingas už visų ten susirinkusių nuoširdumą ir gerumą.  

,,Dieve, esu pasiruošęs, siųsk mane“

Tomas Urbutis

Misija buvo nuostabi, nes buvo gera susitikti lietuvius, gyvenančius toli nuo Lietuvos, tėvų. Buvo malonu kalbėtis, klausyti pasidalinimų apie gyvenimą, pasimelsti už sunkumus. Po tokių misijų gali matyti, kad nesvarbu kur mes esame, kaip materialiai geriau ar blogiau gyvename, vis tiek visi trokštame kažko daugiau, tai įdėta mumyse. Tą tuštumą gali užpildyti tik giluminis, tikrai išgyventas susitikimas su dangiškuoju Tėvu.

Po misijos, kaip bendruomenė, matome, kad neturime sustoti. Turime klausti, kur Viešpatie Tu nori mus vėl pasiųsti, ką toliau esi mums numatęs. Turime asmeniškai apsispręsti: ,,Dieve, esu pasiruošęs, siųsk mane“. Nenoriu stovėti kampe ir laukti, noriu nešti Tavo išgelbėjimą ir išlaisvinimą, siųsk mane.