Vykome į Štutgartą būti vilties ženklu

2021-02-04 19:29:09

Jėzau, leisk priimti tikėjimo dovaną ir būti su Tavimi

Katalikų Evangelizacinės bendruomenės Naujoji Sandora narys Aidas Markauskas įsitikinęs, kad Kristus apvienija visas širdis, Kristus nuolat beldžiasi į mūsų širdis. Ir mes kiekvienas galime dalintis mintimis, kaip asmeniškai ir autentiškai pažįstame Kristaus artumą. Buvimas bendruomenėje reiškia buvimą Dievo šviesoje, atvirumą, nuoširdų pokalbį, džiaugsmą dėl kito žmogaus ir brolystės su juo. ,,Visa tai –  dovanos, kurias tikintis žmogus gali dovanoti kitam, sukurdamas tautą ir bendrystę su žmonėmis“, – sako A. Markauskas.

A. Markauskas

Dieve, meilės žvilgsniu paliesk mano sielą

Dievo malonė lydi žmogų, kai Kristus jo gyvenime tampa pagrindiniu momentu ir akcentu ant kurio statomos visos vertybės: sąžiningumas, tyrumas, dora. Kartais žmogų lydi jausmas, kad jis yra  našlaitis – tai tarsi gundymas, tarsi vilionė, kad jis yra užmirštas, paliktas, apleistas, niekam nereikalingas, kad jam reikia užsitarnauti Dievo artumą. Siūlau nesustoti ties tokiais netinkamais apmąstymais, o prašyti Viešpaties, kad jis savo meilės žvilgsniu paliestų kūną, prisiliestų prie sielos ir leistų suprasti, kad esi Jo mylimas sūnus ar mylima dukra. Noriu, kad prašytumėte malonės suvokti, jog esate Jam vienintelis ir leistų patirti savo artumą. Siūlau prašyti Jėzaus leisti priimti tikėjimo dovaną ir būti su Juo.

Vykome į Štutgartą būti vilties ženklu  

Noriu pasidalinti savo asmenine patirtimi misijoje Štutgarte ir tuo pačiu padėkoti Romui ir Karoliui, kurie pakvietė ir stengėsi, kad atvyktume. Kartu buvo ir labai įdomu, ir nepaprastai sunku matyti, kaip žmonės bando integruotis Vokietijoje, pritapti prie šios šalies kultūros. Labai aiškiai mačiau, kad jie turi didžiulį Viešpaties meilės troškimą, kad jiems reikia Dievo buvimo, pažinimo ir artumo. Laiminu Jėzaus Kristaus vardu, buvusius maldos vakare žmones ir prašau jiems Dievo malonės bei  noro toliau glaustis prie Jėzaus.

Atsinaujinimo diena  Štutgarte 2020 m. sausio 26 d

Be jokios abejonės meldžiausi už kelionę, už tarnystę ir gavau ženklą, kad būtina ten vykti, susitikti su žmonėmis, suteikti vilties, palaikyti juos, pastiprinti tikėjime, suprasti jų situaciją ir melstis už juos, prašyti Dievo malonės ir įkvėpimo jiems. Prašyti Dievo, kad jie nesijaustų pasimetę vaikai, kad jie visą laiką žinotų turintys Tėvą danguje, kuris nuolat laukia jų, kuris nuolat žvelgia į juos ir Jo meilės žvilgsnis yra sustingęs ir nuolat besikreipiantis. Šitokio tikėjimo ir patirties vedini vykome į Štutgartą būti vilties ženklu.

Iš tautos neatimsi religijos, tikėjimo ir vilties

Šioje kelionėje išgyvenau vienatvę, tačiau supratau, kad ta vienatvė ne mano, o ten gyvenančių žmonių. Jų niekas neapjungia, nes jie neturi maldos laiko, maldos grupelių ir namų maldos grupės. Labai aiškiai supratau, kad jeigu mes nesiglausime prie Kristaus joks tautiškumas ir tautinės šventės taip neapvienys žmonių, kaip gali apvienyti Kristus. Kristus neišskiria mūsų iš tautos, bet priešingai su ja jungia. Niekas negali iš tautos atimti religijos, tikėjimo ir vilties.

Šioje kelionėje labai aiškiai atpažinau, ko šiems žmonėms reikia ir kviečiau juos rinktis į bendrą maldą, taip pat į namų maldą, susirinkti trims, keturiems ar penkiems žmonėms ir tiesiog pasimelsti nors per savaitę vieną kartą ir kartu pasidalinti savo gyvenimo patirtimi. Aš labai aiškiai suprantu, kad ta malda tai pokalbis su Dievu, o žmonės turi surasti būdų bei jėgų ir vienas kitam padėti atrasti santykį su Dievu. Dievas labai liečia žmogų, kuris ateina su Juo pasikalbėti ir visą laiką kalba su tuo žmogumi. Jis niekados neapleidžia, nepalieka, neužmiršta, nes jo meilės žvilgsnis nuolat nukreiptas į jį.  

A. Markauskas su šeima

Telaimina Jus Viešpats

Kiekvienam perskaičiusiam mano liudijimą linkiu nuolat žvelgti į Viešpatį, atpažinti Dievo artumo ženklą, nes Kristus yra atpažįstamas, jis niekada neslepia nuo mūsų  savo veido, jis nori būti atpažįstamas namuose, darbe ir aplinkoje, kurioje gyvename. Linkiu suvokti, kad Dievas nuolat myli žmogų tokį, koks jis yra ir dėl tos meilės nebūtina nieko ypatingo daryti – pakanka tiesiog būti arti Dievo ir leisti Dievui veikti gyvenime. Tegul Viešpats Jus laimina, prisiliečia prie Jūsų gyvenimo ir Jūsų gyvenimai tebūna nuostabūs Kristaus akyse, Kristaus žvilgsnyje.  

Atsinaujinimo diena  Štutgarte 2020 m. sausio 26 d

Teksto autorė – Irena Dirgėlienė Sielovada.de