Ekumeninė lietuvių krikščionių platforma (Seelsorge für Litauische Christen)

2024 kovo 28 d.

Gerumo ir meilės darbai. „Esu už viską labai dėkinga“

2021-10-11 07:42:58
Dalinkis:

„Kiek kartų tai padarėte vienam iš mažiausiųjų mano brolių, man padarėte.“ (Mt 25, 31–46)

„Taip pat ir tikėjimas: jei neturi darbų – jis savyje miręs.“ (Jok 2, 17)

„Sielovada Vokietijoje“ bendruomenę prieš keletą savaičių pasiekė žinia apie tai, kad lietuvaitė, gyvenanti netoli Štutgarto, laisvu laiku nuo darbų siuva kepurytes sergantiems vėžiu vaikučiams ir siunčia jas į Lietuvą.

„Esant laisvesniam laikui ir kai ateina įkvėpimas, kuriu rankų darbo gaminius,“ –  sako Kristina Baranovskaja, gyvenanti ir dirbanti Vokietijoje jau 8 metus. „Šią vasarą atėjo labai didelis jausmas, kad noriu kažką padaryti, padovanoti, sukurti kitiems, dovanoti meilę kitiems per savo darbus, – dalijasi 37-erių metų moteris.  – Pajutau, kad noriu siūti kepurytes vėžiu sergantiems vaikučiams. Susisiekiau su Vilniuje esančia „Mamų unija“, susiderinome, kaip galėsiu tai tiksliau įgyvendinti.“  

Nuotr. Kristinos Baranovskajos

Kristina Vokietijoje tvarko namus ir tai dirba su didele meile. Turi gražią šeimą – vyrą, du vaikučius ir šunelį Džiugą. Jausmas, kuris lieka pabendravus su Kristina, yra jos širdies atvirumas, mokėjimas ir leidimas sau veikti iš širdies, iš jausmo, iš didelio noro: „Su džiaugsmu siuvau kepurytes vaikams, buvo labai didelis noras tai daryti. Medžiagas įsigijau pati, viską, ko reikėjo papildomai, nusipirkau, o jau pasiūtas kepurytes mažiesiems ligoniukams nuvežėme kartu su sūnumi Danieliumi į Lietuvą šią vasarą.“

Kristina pati niekur ir niekaip nesidalino šia savo iniciatyva, neskelbė jos ir neviešino. Bet geri darbai yra šviesos darbai, o šviesa visada tampa matoma, pastebima, net nieko apie ją nepasakojant kitiems. „Jaučiuosi labai laiminga tai darydama. Ir toliau kursiu ir tęsiu šiuos savanorystės darbus. Gal atsiras daugiau bendraminčių, kurie norės prisidėti prie tokių ar panašių meilės darbų. Būkime kartu, būkime vieningi. Aš myliu gyvenimą, nors jis atneša ne tik džiaugsmingų, bet kartais ir liūdnų akimirkų, bet vis tiek už viską kažkaip turime būti dėkingi,“ – sako Kristina.

Klausant jos paprasto dalijimosi, ateina mintis, kaip svarbu girdėti širdies balsą, nenuslopinti bet kokio įkvėpimo, o imti ir daryti. Visi mes galime kuo nors ir kaip nors padėti kitam. Ir tai nebūtinai turi būti dideli projektai ar uždaviniai, o tiesiog gerumo ir meilės darbai – mažos kepurytės mažiems ligoniukams, iš Vokietijos – su meile – į Lietuvą.

Nuotr. Kristinos Baranovskajos

Tekstą parengė „Sielovada Vokietijoje“

Facebook komentarai