Sielovada Vokietijoje

Featured Video Play Icon

Marija – mazgų atrišėja

2021-10-20 06:45:14
Dalinkis:

Marija – mazgų atrišėja

Mergelės Marijos, kuri atriša mazgus, paveikslas buvo nutapytas apie 1700 m., manoma, dailininko  Johanno Georgo Melchioro Schmidtnerio ir yra garbinamas Augsburgo katalikų Šv. Petro Am Perlach (Vokietija, Bavarija) piligrimų bažnyčioje.  

Marija – mazgų atrišėja

Kai 1986 m. šį paveikslą pamatė į Vokietiją išsiųstas argentinietis jėzuitas vienuolis ir kunigas Jorge Mario Bergoglio, jis ilgai prie jo meldėsi. Pirmiausia, dėl savo sudėtingos situacijos, o antra – iki tol jis nieko nebuvo girdėjęs apie Marijos – mazgų atrišėjos – pagalbą. Jorge Mario Bergoglio kaip kunigo ir vienuolio padėtis tuo metu buvo nekokia: jis buvo išsiųstas iš Argentinos vietinės bažnytinės valdžios nutarimu neva studijoti į Vokietiją, bet realiai tai buvo tremtis ir bausmė jėzuitui už tai, kad jis buvo per daug mylimas ir populiarus tarp žmonių, kas, bažnytinės vyresnybės manymu, grėsė visuomenės skaldymu ir konfliktais. Atrodo, kad tuometiniam jėzuitui Jorge Mario Bergoglio šis paveikslas tikrai padarė ne vieną, o daug stebuklų – dabar Jorge Mario Bergoglio yra Romos katalikų Popiežius Pranciškus.

Grįždamas iš Vokietijos atgal į Argentiną, Jorge Mario Bergoglio parsivežė šio paveikslo reprodukciją ir plačiai apie jį pasakojo. Išpopuliarino tiek, kad dabar Pietų Amerikoje šis kūrinys yra itin mėgiamas ir gerbiamas, daug kas jo miniatiūras nešiojasi su savimi, turi reprodukcijas namuose. Argentinoje ir Brazilijoje yra daug bažnyčių, pavadintų „Marijos, mazgų atrišėjos“ vardu. O Pietų Amerikos žmonių pamaldumas jai žiniasklaidos net buvo pramintas „religiniu pamišimu“. Tai kažkuo iš dalies primena Europoje populiarų Gailestingojo Jėzaus paveikslą „Jėzau, pasitikiu tavimi“, sukurtą pagal sesers Faustinos Kowalskos regėjimus.

Augsburgo Mergelė Marija – mazgų atrišėja – stovi ant pusmėnulio ir yra susikoncentravusi į jai patikėtą užduotį – atrišti didelius ir mažus balto siūlo mazgus. Vieną siūlo galą, pilną mazgų, laiko vienas angelas, o kitą, jau išnarpliotą siūlo galą laiko kitas angelas. Gyvatė prie Marijos kojų simbolizuoja demoną, kuris Rojuje pasėjo nesantaiką tarp vyro ir moters bei apskritai žmonijos ir Dievo. Dar žemiau matome žmogaus figūrą su šunimi, kurios yra šalia angelo. Ši maža scena apačioje vaizduoja paveikslo sukūrimo istoriją, kurią Baroko epochos laikais dailininkai mėgo kur nors simboliškai įterpti.  

O istorija buvusi tokia: paveikslą apie 1700 m. užsakė nutapyti Hieronymus Ambrosius Langenmantelis, Augsburgo Šv. Petro vienuolyno kanauninkas, kad įamžintų įvykį, nutikusį jo giminėje. Jo senelis, Bavarijos dvarininkas Volfgangas Langenmantelis, atsidūręs ties skyrybų su žmona Sophia Rentz riba, nutarė kreiptis pagalbos į jėzuitų kunigą Jakobą Remą Ingolštate. Skyrybos tuo metu buvo negirdėtas dalykas Bavarijoje, dėl to pagalbos reikėjo greitai. Tėvas Remas meldėsi Švenčiausiajai Mergelei Marijai prašydamas Jos atmazgyti susidariusius nesantaikos mazgus dvarininko santuokoje. Legenda pasakoja, kad po šios maldos vienuoliui net pasirodžiusi Marija. Po maldos tarp vyro ir žmonos buvo atkurta taika, skyrybos neįvyko. Šiam įvykiui atminti jų anūkas, Hieronymus Ambrosius Langenmantelis, ir užsakė 1700 metais nutapyti „Marijos mazgų išrišėjos“ paveikslą, kad jis visiems liudytų apie didį stebuklą, įvykusį 1610 m.

Tie, kurie nežino šios istorijos, sako, kad tos dvi figūros primena Tobiją su šunimi ir archangelu Rafaeliu, keliaujančius pas Sarą prašyti jos tapti jo žmona. Bet realiai dailininkas pavaizdavo, kaip dvarininkas eina pas jėzuitą kunigą prašyti pagalbos, o jį lydi angelas, kuris tarsi jau žino, kokia reikšminga bus visa ši istorija.

Kas yra tie „mazgai“? Tai problemos, kurių negalime išspręsti; užsiblokavusios ir sunkios situacijos, kurių sprendimo nematome; įvairūs ir konkretūs sunkumai. Tai kivirčų, agresyvumo, neapykantos, neatleidimo mazgai, nevilties ir beviltiškumo, padarytų nuodėmių, vidinių žaizdų, ydų ir silpnybių mazgai.

Šis paveikslas žinomas visoje Vokietijoje, prie jo dažnai plūsta minios žmonių, ypač moterų, pasimelsti. Įdomu, kad 1989 m. Štirijoje, Austrijoje, buvo pastatyta ir „Marijos – mazgų atrišėjos“ koplyčia, reaguojant į Černobylio branduolinę tragediją. Taip pat yra sukurta Novena (tam tikra 9 dienų malda), skirta Marijai, mazgų atrišėjai. Jei esate kančioje ir sielvarte, patikėkite savo gyvenimo mazgus tai, kuri yra šalia Viešpaties ir kalbėkite Noveną  arba išsakykite savo maldas į Mergelę Mariją, kuri atriša mazgus ir teikia daugybę malonių. Didelė paguoda yra žinoti, kad „yra rankos, kurios gali atrišti mūsų mazgus“.

2013 metų spalio 12 d. katechezėje Popiežius Pranciškus kalba apie tai, koks buvo Marijos tikėjimas. Pirmame punkte jis sako:

„Pirmas jos tikėjimo elementas yra štai šis: Marijos tikėjimas atmezga nuodėmės mazgą (plg. Lumen gentium, 56). Ką tai reiškia? Vatikano II Susirinkimo tėvai pasitelkė šv. Ireniejaus posakį: „Ievos neklusnumo mazgą atmezgė Marijos tikėjimas; ką mergelė Ieva surišo netikėdama, tai mergelė Marija atrišo tikėjimu“ (Adversus haereses, III, 22, 4).

Neklusnumo „mazgas“, netikėjimo „mazgas“. Kai vaikas neklauso mamos ar tėčio, galime sakyti, jog atsiranda nedidelis „mazgas“. Taip nutinka, kai vaikas elgiasi suvokdamas, ką daro, ypač kai meluoja. Tą akimirką jis nepasitiki mama ir tėčiu. Žinote, kaip dažnai tai pasitaiko! Tada tą santykio su tėvais trūkumą būtina pašalinti; kad darna ir pasitikėjimas būtų atkurti, vaikas turi atsiprašyti. Kažkas panašaus vyksta ir mūsų santykio su Dievu plotmėje. Kai jo neklausome, nevykdome jo valios, atliekame konkrečius veiksmus, kuriais parodome pasitikėjimo Juo stygių – o tai yra nuodėmė, – mūsų viduje atsiranda savotiškas mazgas. Šie mazgai griauna ramybę ir giedrumą. Jie pavojingi, nes iš daugybės mazgų gali susidaryti raizgalynė, kurią bus vis skausmingiau bei sunkiau išpainioti.

Bet Dievo gailestingumui, žinia, nėra negalimų dalykų! Net labiausiai susiraizgę mazgai atpainiojami jo malone. O Marija, savuoju „taip“ atvėrusi vartus Dievui atmegzti seno neklusnumo mazgą, yra Motina, kantriai ir švelniai vedanti mus pas Dievą, kad jis savo tėvišku gailestingumu galėtų atpainioti mūsų sielos mazgus. Visi turime tokių mazgų ir savo širdyje galime klausti: kokių mazgų yra mano gyvenime? „Tėve, manųjų neįmanoma išpainioti!“ Taip sakyti klaidinga! Atmegzti galima visus širdies mazgus, kiekvieną mūsų sąžinės mazgą. Ar prašau, kad Marija padėtų man pasitikėti Dievo gailestingumu, atpainioti tuos mazgus, pasikeisti? Ji, tikėjimo moteris, tikrai pasakys: „Kelkis, eik pas Viešpatį: Jis tave supranta.“ Ir kaip Motina, mūsų Motina, ji mus veda už rankos į mūsų Tėvo, gailestingumo Tėvo, glėbį.“


Tekstą parengė Virginija Tamošiūnaitė

Facebook komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.