Pirmą kartą apie nepaprastą sovietmečio gitaristo, leningradiečio Vladimiro Vavilovo (1925-1973) kūrybos istoriją išgirdau per „Marijos radijoje“ pianistės koncertmeisterės, vargonininkės, giesmių kūrėjos ir atlikėjos Audronės Juozauskaitės parengtą ir vedamą laidą apie himnus Švenčiausiajai Mergelei Marijai. Tai, ką išgirdau beveik laidos pabaigoje, buvo taip netikėta, kad paskatino pasidomėti šia istorija plačiau.
Youtube kanalas: International Opera Studio Pesaro / 2015-05-31/ Ave Maria di Caccini (Vavilov) – Nina Solodovnikova
Gūdžiais 1970 metais Sovietų Sąjungoje plokštelių studija „Melodija“ išleido plokštelę „XVI–XVII a. liutnės muzika“. Atlikėjas liutnistas buvo nurodytas Vladimiras Vavilovas, nors pačiame įraše vietoj liutnės skambėjo gitara. Kūrinių autoriai plokštelėje buvo nurodyti XVI–XVII a. Vakarų Europos kompozitoriai, prie kai kurių buvo parašyta, kad autorius nežinomas. Plokštelė susilaukė didžiulio pasisekimo ir daug kartų buvo perleista. Muzikiniai šio albumo fragmentai buvo naudojami filmuose, televizijos ir radijo laidose. Ypač klausytojus prikaustydavo nuostabus ir iki tol niekur negirdėtas nežinomo autoriaus kūrinys „Ave Maria“. Netrukus, po kelerių metų, vargonininkas M. Šakinas priskyrė šį kūrinį vėlyvojo Renesanso ir ankstyvojo Baroko italų kompozitoriui Giulio Caccini (Džiulijo Kačini). Netrukus reto grožio G. Caccini kūrinys „Ave Maria“ plačiai pasklido po muzikos pasaulį.
Netikėti atradimai prasidėjo tik XX a. pab. – XXI a., kai buvo pradėti nagrinėti plokštelės „XVI–XVII a. liutnės muzika“ įrašai ir jų originalumas. Paaiškėjo, kad tai niekaip negalėjo būti prieš 400 metų sukurti kūriniai – muzikologų analizė įrodė, kad, pavyzdžiui, „Ave Maria“ kompozicijoje naudojamos dermės, sinkopės, dominantės buvo tik mūsų laikų kompozitorių naudojami muzikiniai elementai. O ištyrinėjus visus Giulio Caccini archyvus Vatikane, paaiškėjo, kad jis niekada nebuvo sukūręs „Ave Maria“ kūrinio. Plokštelėje „XVI–XVII a. liutnės muzika“ įrašytų kūrinių autoriaus paieškos galų gale atvedė prie paties jų atlikėjo – Vl. Vavilovo.
Prasidėjo Vl. Vavilovo artimųjų ir draugų apklausos. Pasirodo, kad jis dar buvo ir kompozitorius, ne tik garsus gitaristas. Daug metų jo biografai nekreipė dėmesio į tai, kad nuo 1952 metų jis mokėsi muzikos teorijos ir kompozicijos pas kompozitorų J. Admonį. Paaiškėjo, kad „Ave Maria“ bei kiti plokštelėje įrašyti kūriniai buvo sukurti paties Vl. Vavilovo. Jo dukra sakė, jog tėvas buvo įsitikinęs, kad niekas niekada Sovietų Sąjungoje neišleis niekam nežinomo savamokslio kūrybos, kurio dar ir banali pavardė “Vavilov“, o kūrinys „Ave Maria“ – religinis. Tačiau, dukros tvirtinimu, tėvui buvo svarbiausia, kad jo muzika taptų žinoma ir būtų klausoma, o ne jo pavardė. Šį faktą patvirtino ir kai kurie kiti artimi Vl. Vavilovo bičiuliai – žinomas Sovietų Sąjungoje gitaristas nematė kito kelio tuo metu išleisti savo kūrinius, ypač religine tematika, kaip tik po priedanga. Sovietinė cenzūra nedrįso kritikuoti ir drausti XVI–XVII a. liutnės muzikos šedevrų, o į tam tikrus neatitikimus dėl ne liutnės, o gitaros skambesio plokštelėje arba tai, kad nebuvo ir jokios Vl. Vavilovo fotografijos su liutne ant plokštelės viršelio, tuo metu niekas nekreipė dėmesio.
Šiandien Vl. Vavilovo „Ave Maria“ yra pasaulinės reikšmės kūrinys, kurį atlieka viso pasaulio operos žvaigždės. Deja, ir šiandien daug kur teberašoma, kad tai G. Caccini „Ave Maria“.
http://www.marijosradijas.lt/transliacijos/196053-2021-05-07-10-00-musica-sacra.html
Tekstą parengė Virginija Tamošiūnaitė
