Lietuviškas pavadinimas: Sala
Originalus pavadinimas: Ostrov / Остров
Režisierius: Pavel Lungin
Vaidina: Piotr Mamonov
Filmo žiūrovų amžiaus cenzo nėra
Filmo trukmė: 112 minutės
Tema: Religinis filosofinis
Metai: 2006
Šalis: Rusija
Apdovanojimai: daug Rusijos kino meno akademijos apdovanojimų už geriausią vyro vaidmenį, apdovanojimai už režisūrą ir t. t.
Filmo aprašymas:
Antrojo pasaulinio karo metai. Laivo denyje, anglių krūvoje, slepiasi laivo kūrikas ir škiperis nuo nacių, kurie užgrobė laivą. Vis dėlto vokiečiai juos suranda, pastato prie laivo borto sušaudyti. Kūrikas maldauja pasigailėti. Škiperis Tichonas laikosi ramiai, užsirūko. Tada vokiečiai pasiūlo kūrikui išgelbėti savo gyvybę, jei jis nušaus škiperį; į rankas kūrikui paduoda pistoletą su vienu šoviniu. Kūrikas iššauna į škiperį, pataiko, šis krenta per laivo bortą į vandenį. Kūrikas lieka gyvas.
Toliau siužetas rodomas maždaug po 20 metų. Kūrikas yra susenęs tėvas Anatolijus (vaidina Piotras Mamonovas) ortodoksų vienuolyne. Jis save vis dar smerkia ir jaučia sąžinės graužatį dėl to, kad nužudė žmogų, norėdamas išsaugoti sau gyvybę. Jis kitoks, jo ir santykis su Dievu kitoks, nei kitų vienuolių, o atgarsiai apie stebuklingas tėvo Anatolijaus maldas pasklinda plačiai po visą Rusiją. Keistas bedantis senis, kuris neatitinka jokių regulų, taisyklių, veda iš kantrybės vienuolijos brolius, atrodo pamišęs, nesuprantamas. Žiūrint į Piotro Mamonovo kuriamą personažą atrodo, kad viskas kaip ir aišku, pasakyta, belieka tik žiūrėti, kaip atgaila daro stebuklus. Tačiau vienas įvykis viską apverčia aukštyn kojom.
Filmas „Sala“ sulaukė masinio žiūrovų dėmesio, tapo visuomeniniu reiškiniu Rusijoje. Ypač išpopuliarėjo vieno kritiko frazė apie filmą: „Kas jums sakė, kad Dievas turi gerą skonį?“ („Iskusstvo kino“, Dmitrij Bykov, 2006, Nr. 11). Prieštaringi filmo vertinimai, nuomonės, diskusijos po šio filmo nepalieka abejingo nė vieno ligi šiol. Kai kurie Rusijoje šį filmą vos jam pasirodžius pavadino tokia pat anomalija, kaip ir šilta žiema Rusijoje.
Tinka/netinka:
Tai lėtas, filosofinis filmas, kuriame nėra dėmesį prikaustančio intensyvaus, populiaraus vakarietiško siužeto, ryškių vaizdų. Tai baltai – mėlynai – pilkas labai tikroviškas pasakojimas apie vienuolių ortodoksų gyvenimą ir vieno žmogaus dramą. Filmo siužeto prasmė nėra iš karto suprantama, tik filmui pasibaigus kyla daug klausimų, norisi grįžti prie siužeto, dialogų.
Egzorcizmo scena realistiška, tikroviška, sukrečianti – nieko apie tai nežinantys gali būti nustebę, bet filmas parodo realybę, su kuria mes, duokdie, susidursime tik filmo kadruose.
Mano asmeninė nuomonė apie filmą:
Nuostabus filmas apie tai, kad Dievas turi mums savo planų ir bet kokiu atveju juos įgyvendina. Filmas apie tai, kad Dievo keliai mums nežinomi: jeigu kūrikas nebūtų patekęs į vienuolyną, ar jo gyvenimo pabaiga būtų tokia pat? Filmas tuo pačiu kelia klausimą, kiek mūsų laisva valia ir apsisprendimas lemia, kad gautume atsakymus į rūpimus klausimus? Koks yra kelias į ramybę ir susitaikinimą su Dievu? Ar gali žmogus atleisti pats sau, nei jei Dievas jam ir atleidžia? Dėl ko Dievas delsia duoti atsakymus?
Kausimų daug ir į visus juos kiekvienas, pažiūrėjęs šį filmą, gali atsakyti savaip.
Tai filosofinis filmas, pilnas ortodoksiško pasaulio skausmo, kaltės, rūsčių, bet gražių vaizdų, nenudailintų pokalbių. Kaip visada stebina neįtikėtinai gera rusų aktorių vaidyba, režisūra. Kino kritikai nustebę rašė, kad tai, ką P. Mamonovas daro „Saloje“, peržengia tradicinės vaidybos ribas – jis ne vaidina, bet išgyvena ekrane dvasinę transformaciją. Įdomu, kad šis filmas iš esmės pakeitė aktoriaus P. Mamonovo gyvenimą, apie kurį jis po to sakė: „stengiuosi pamiršti savo nuodėmingą praeitį, tačiau ji, deja, manęs vis neužmiršta. Vis dar jaučiu to, ką esu pridaręs, padarinius.“ Dievas pasinaudojo aktoriaus vaidmeniu, kad pakeistų jo gyvenimą. Po filmo P. Mamonovas tapo giliai tikinčiu krikščioniu, o jo liudijimų ir pasisakymų vaizdo įrašai iki šiol sutraukia begales žiūrovų. Piotras Mamonovas iki pat mirties 2021 m. liepą negalėjo, o ir visiškai nesistengė, išeiti iš filme „Sala“ sukurto personažo įvaizdžio. Buvęs roko grupės muzikantas, apie save sakęs, kad „turiu tiek purvo savyje, kad visam gyvenimui pakaks darbo jį valyti“, po šio filmo tapo daugelio dvasiniu mokytoju, nors pats savęs tokiu niekada nelaikė.
Keletas Piotro Mamono internete klajojančių populiarių frazių:
- Meilė – ne jausmas, bet dorybė, kuri skleidžiasi veiksme.
- Saugokime savo sielą, negrūskime į ją pasenusio ar papuvusio maisto.
- Dvasinis gyvenimas kaip šachmatai – reikia numatyti daug ėjimų į priekį.
- Kiekvienas gundymas – tai egzaminas. Per šiuos išbandymus tampame tyresni.
- Esu tvirtai įsitikinęs, kad nieko žmogaus gyvenime nėra atsitiktinio, kad kiekvienas žmogus, kurį sutinkame – tai Dievo mums siųstas angelas, kuris palaimina arba išbando.
- Dievui mūsų geri darbai nereikalingi, jie reikalingi mums patiems, kad mūsų širdys išmoktų mylėti.
Parengė Virginija Tamošiūnaitė
