„Dykumos Senolių apoftegmos“ dažnai yra pamokančios trumpos istorijos, arba greičiau sentencijos, atsiradusios skirtingose vietose ir skirtingu laiku, bet daugumoje tarp IV ir V amžiaus, žymiose Sketės (ἡ Σκῆτις), Nitrijos (ἡ Νιτρία) ir Celių (τὰ Κελλία) dykumose. Dažniausiai apoftegma gimsta su atvykusių naujokų užduodamu klausimu, kurie neišvengiamai susiduria su įvairiomis problemomis ir sunkumais, susijusiais su vienuolišku gyvenimu. Įsikūrę netoliese Senolių celių, o kartais ir trumpai gyvenantys su jais, novicijai semdavosi pas jau patyrusius brolius išminties, įgautos dėka ilgos dvasinės patirties, asmeninių nupuolimų ir prisikėlimų. Retsykiais apoftegma – tai dviejų ar daugiau Senolių pokalbis, kur vienas ar kitas prityręs ir savo dorybėmis pagarsėjęs Senolis trumpais žodžiais pasakydavo, nurodydavo gyvenimo, kuris siekia tobulumo, liniją. Iš pradžių perduodamos iš lūpų į lūpas, apoftegmos vėliau buvo užrašytos ir turėjo nepaprastą įtaką tolimesnei vienuolystės raidai.
Tekstą įgarsino Kristina Baranovskaja
