Sielovada Vokietijoje (sielovada.de) bendruomenė 2022 m. rudens-žiemos sezono metu kviečia dalyvauti penkiuose nuotoliniuose susitikimuose “Dievoieška Van Gogho gyvenime ir kūryboje”. Paskaitų lektorė Virginija Tamošiūnaitė – sielovadininkė, dvasinė palydėtoja, VU literatūrologė.
Susitikimai vyks zoom platformoje, nuo spalio 12 d. iki gruodžio 7 d., kas antrą trečiadienį, 20 val. Lietuvos laiku, 19 val. Vokietijos laiku.
Prieš kursą rekomenduotina pažiūrėti rež. Vincente Minnelli 1956 m. filmą „Gyvenimo geismas“ („Lust for Life“).
I. Įvadas. Savęs ieškojimas. Pašaukimas dievop per tapybą. (Spalio 12 d.)
Pirmame susitikime kalbėsime apie Van Gogho jaunystės ieškojimus – mėginimus tapti pastoriumi, to meto nyderlandų protestantizmo mokyklos įtaką, kelią į tapybą. Menininko ieškojimus palyginsime su J. Campbello vadinamąja „mito herojaus kelione“. Susipažinsime su Van Gogho laiškų specifika. Svarstysime biblinį „stiprybės silpnume“ motyvą menininko gyvenime: „Taip sako Viešpats: „Gana tau mano malonės, nes mano galybė tampa tobula silpnume.“ (2 Kor 12, 9)“.
II. Sužeistas santykis. Meno apoteozė. (Spalio 26 d.)
Intensyviai Van Goghas tapo nuo 1880 metų, tačiau sėkmė jo nelydi – nei kaip dailininko, nei kaip žmogaus. Menininko kelias nužymėtas nesėkmingų santykių, abejonių, vilčių. Antrame susitikime su Van Goghu nukeliausime į 1885 metus, kurie atrodo reikšmingi menininko gyvenime. Aptarsime Nyderlandų tapybos mokyklos specifiką ir dėl ko tapytojas nusivylė draugu, nesupratusiu Rembradto darbų. Sužinosime, dėl ko ir ką vengė vaizduoti Van Goghas savo drobėse.
III. Van Gogho šventas realizmas. (Lapkričio 9 d.)
Trečiame susitikime kalbėsime, kaip Van Goghas perkuria biblinius siužetus, kokią įtaką jam daro Fr. Millet tapyba, iš kur jis semiasi įkvėpimo. Detaliau panagrinėję triptiką „Lopšys“ („La Berceuse“, 1888-1889 m.), svarstysime, kaip Van Goghas savo drobėse perkuria kasdienybės tikrovę, menotyrininkų vadinamą „šventuoju Van Gogho realizmu“.
IV. „Paskutinė vakarienė“ – Van Gogho interpretacija. (Lapkričio 23 d.)
1888 metai Van Gogho gyvenime yra nepaprastai intensyvūs. Menininkas daug tapo, svajoja. Geltonas namas Arlyje (Prancūzijos pietuose), nuostabūs peizažai aplink, netoliese esanti jauki kavinė, kurioje Van Goghas dažnai užsuka pavalgyti, jį aplankantys draugai – visa tai atrodo laimingas periodas Van Gogho gyvenime. Gal dėl to jis pirmąkart, likus vos dvejiems metams iki mirties, išdrįsta drobėje atvaizduoti Kristų. Bet ne tokį, kokį įsivaizduojame mes. Ketvirtame susitikime sužinosime, kaip ir kokį Kristų matė Van Goghas.
V. Tarp Žvaigždžių ir Žemės. (Gruodžio 7 d.)
Paskutinis susitikimas sujungs ankstesnius susitikimus dviem rakursais. Pirmiausia kalbėsime apie Van Gogho paskutiniais gyvenimo metais pamatytą ir drobėse mums perteiktą ypatingą ‚žvaigždėjantį‘ dangų. Antrą, filosofinį (ir savaip meditacinį) žvilgsnį į Van Gogho tapybą mums yra palikęs vokiečių filosofas Martinas Heideggeris, 1935 metais Freiburge, o 1936 m. Ciuriche skaitęs paskaitas „Meno kūrinio ištaka“ – konkrečiai remsimės M. Heideggerio ištrauka apie Van Gogho „Batus“, kurių jis yra nutapęs net kelias poras.
Interviu su paskaitų lektore Virginija Tamošiūnaite kviečiame skaityti žemiau atsidarius nuorodą:
Dievas yra visur
Norintys prisijungti prie grupelės ir gauti zoom prisijungimo nuorodą rašykite info@sielovada.de
Svarbu, kad jūsų kamera ir mikrofonas veiktų, nes visi turėsime galimybę
bendrauti.
LABAI LAUKIAME JŪSŲ!
Ekumeninė sielovados bendruomenė „Sielovada Vokietijoje“
Tel.: +49 1764 717 6590 | info@sielovada.de | www.sielovada.de
Viešpaties palaiminimo Jūsų keliuose!
