Taigi išdrįskime palikti tas vietas, kuriose nėra Dievo, kuriose Jo nesutinkame, nes blogi ypročiai, ydos mūsų neaugina, o įkalina, baudžia. Išeiti iš sausros, baimės ar bevaisės vietos į žaliuojančias pievas, ilgėtis Viešpaties buveinių, tikėtis sutikti Dievo veidą praeinančiojo šypsenoje – tai atgaivina, prikelia ir įkvepia eiti toliau. Keliaukime Dievo kelių link, net jeigu tai tebus keli žingsniai, bet tokie, kurie perkeis mus.
Facebook komentarai
