,,Todėl sakau jums: nesirūpinkite savo gyvybe – ką valgysite [ar ką gersite], nei savo kūnu – kuo apsirengsite. Argi gyvybė nėra daugiau nei maistas, o kūnas – nei drabužis? Pažvelkite į dangaus paukščius: jie nei sėja, nei pjauna, nei į svirnus krauna, o jūsų dangiškasis Tėvas juos maitina. Argi jūs ne daug vertesni už juos? Kuris gi iš jūsų savo rūpesčiu gali prailginti savo gyvenimą bent viena uolektimi? O dėl drabužio kodėl rūpinatės? Pažiūrėkite į lauko lelijas – kaip jos auga! Nei triūsia, nei verpia, bet sakau jums: net Saliamonas visoje savo didybėje nebuvo taip apsirengęs kaip bet kuri iš jų. Jei tad lauko žolę, šiandien dar žaliuojančią, o rytojaus dieną jau metamą į krosnį, Dievas taip aprengia, argi juo labiau neaprengs jūsų, mažatikiai?! Todėl nesirūpinkite ir nesakykite: ‘Ką valgysime?’, ‘Ką gersime?’, ‘Kuo apsirengsime?’ – viso to siekia pagonys. O jūsų dangiškasis Tėvas juk žino, kad jums viso to reikia. Jūs pirmiausia siekite Dievo karalystės ir jo teisumo, o visa tai bus jums pridėta.“ (Mt 6, 25-33). [Cituoju naujausiąjį Mato ir Morkaus Evangelijų vertimą.]
Kontrastinga ir radikali gali būti Evangelijos žinia. Ji tokia ir yra. O šioji išsakyta Kalno pamoksle, ant kalno, todėl simboliškai ypatingoje vietoje. Būtent ant Sinajaus kalno Mozė gauna Dievo žodžius (įsakymus). Kalno pamokslas gali būti vadinamas ne tik krikščioniškos etikos branduoliu (Palaiminimai), bet kartu Jėzaus Kristaus testamentu Bažnyčiai. Testamentu, kuriame glaustai, bet koncentruotai užrašyta (Mt 5-7) kokio gyvenimo, laikysenos ir elgesio Viešpats Kristus tikisi iš savo sekėjų.
Kontrastas toks: Jėzus savo mokinius kviečia iš esmės kitokiam gyvenimui, negu gyvena aplinkinis pasaulis. ,,Nebūkite į juos panašūs“ (Mt 6, 8). Šie žodžiai nuskamba pagoniško daugiažodžiavimo meldžiantis kontekste, bet jų žinia universali. Jėzus išskiria ir atskiria mokinius iš pasaulio, bet šis išskyrimas yra ir būtina sąlyga būti pasauliui druska ir šviesa. Mes, krikščionys, nesame našlaičiai gyvenimo sukrėtimų akivaizdoje. Esame dangiškojo Tėvo vaikai. Ir kaip mokinius, brolius, bet ir kaip Tėvo vaikus Jėzus kviečia mokinius remtis visai kita vertybių sistema – ne kūno išorės, ne pripildyto pilvo ar turtų kaupimo gyvenimui, bet Dievo karalystei ir Dievo teisumo gyvenimui Šventojoje Dvasioje. Be abejo, krikščionys valgo, geria ir rengiasi. Tai mūsų kasdienio gyvenimo būtinybė ir akivaizda. Vis dėlto Jėzus aiškiai sudėlioja prioritetus. Pirmiausia, Dievo karalystė ir Jo teisumas. Visa kita, einant teisinga kryptimi, pridedama atėjus metui. Kad ta karalystė nėra politinis mesijo viešpatavimas, yra aišku iš to, kaip Jėzus elgiasi Evangelijose. Kad tai iš esmės ne politinė karalystė, akivaizdžiausiai demonstruoja atmestas gundymas dykumoje, kuris buvo stipriausioji velnio mesta Jėzui korta, jo tūzas. Be abejo, tai nereiškia, kad Jėzaus mokiniai dezertyruoja ir bėga nuo politinių reikalų. Veikiau Karalystė – tai dvasios būsena. Tai, kas vyksta mokinio širdyje ir mokinių bendruomenės gyvenime. Tai santykio dalykas. Santykio, kuriame dalyvauja pats Dievas. Vargšai dvasia, dvasioje liūdintys, romieji, taikingieji, gailestingieji bei ieškantys teisumo bei dėl to persekiojami. Užimtų daug laiko detaliai analizuoti kiekvieną palaiminimą, o ir nesu teologas. Lietuvių kalba mažai tekstų, skirtų Kalno pamokslo žiniai. Galėčiau nebent patarti anglikonų teologo ir dvasininko, prieš keletą metų iškeliavusio pas Viešpatį J. Stotto 2004 metais lietuvių kalba išleistą ,,Kalno pamokslo žinią“. Joje gana detaliai, struktūruotai aiškinamasi ši vieta.
Krikščionys persekiojimų kontekste yra prilyginami pranašams. Tai simbolinė žinia man ir tau, skaitytojau. Juk pranašas yra ne kas kitas, kaip Dievo žodžio nešėjas Jo tautai. Tai žmogus, kuris gyvas ne vien duona, bet kiekvienu žodžiu, išeinančiu iš Dievo lūpų. Žmogus, kvėpuojantis Žodžiu bei jam jautrus. Prisiminkime ieškoti Jo teisumo ir Karalystės. O jeigu nesuprantame, kas tai yra, tai irgi yra viltinga. Galime klausti, kaip tas etiopas, kuris skaitydamas Šventąjį Raštą jo nesupranta. Bet pirmiausia jis skaitė Bibliją. Skaitykime ir mes. Ieškokime skaitančiųjų bendrystės ir tų, kurie skaitydami supranta. Bepigu gudriai teisintis Rašto sunkumu, kai net nemėginai jo ,,valgyti“.
Parengė Gediminas Zelvaras
Kviečiame dalintis savo Dvasiniais impulsais – trumpais, lakoniškais tekstais, dvasinėmis įžvalgomis, patirtimis: kaip jus kalbina Dievas? Kada prisiliečia Šventoji Dvasia? Kaip sutinkate Dievą? Kur? Per ką?
