Ekumeninė lietuvių krikščionių platforma (Seelsorge für Litauische Christen)

2024 kovo 28 d.

Tikras žmogus negali būti neįdomus

2023-01-17 14:03:08
Dalinkis:

Pašnekovė Vita Girdžijauskienė savo karjeros ir tobulėjimo kelią pradėjo būdama Lietuvoje. Gimtoje šalyje moteris baigė psichologijos bakalauro ir magistro studijas. Vėliau dar keletą metų gilino žinias geštalto metodų programoje, gilinosi į gydomosios pedagogikos, socialinės terapijos mokslus. Vedama noro tobulėti, Vita žinių siekė įvairiuose kursuose, meno terapijose, o galiausiai atsidūrė Švedijoje, inovatyvios pedagogikos seminarų programoje.

Dar gyvendama Lietuvoje, Vita sukaupė daugiau nei 10-ies metų profesinės patirties. Moteris dirbo ir skleidė sukauptas žinias mokykloje, šeimos medicinos klinikoje, vedė grupinius užsiėmimus. Taip pat konsultavo žmones privačiai, dirbo su negalią turinčiais vaikais ir suaugusiais.

Didelė mokslų ir darbo patirtis suformavo kritinį mąstymą ir savitą požiūrį į psichoterapiją ir psichologiją. Moteris atvirauja, kad jai artima prieraišios tėvystės tema ir G. Neufaldo pasaulėžiūra. Šalia gausybės Vitos veiklų, ją visada lydėjo ir dvasiniai ieškojimai. Moteris nebijojo kelti sau egzistencinių ir dvasinių klausimų, o atsakymų paieškos atvedė į susitikimą su gyvuoju Dievu – Biblijos studijas ir naują gyvenimo etapą. 

Prieš 4 metus Vita kartu su šeima persikėlė gyventi į Vokietiją. Iš 5 asmenų šeimos, į naują šalį persikėlė tik 3 – 2 vyresnieji sūnūs tuo metu krimto mokslus Lietuvoje ir užsienyje. Moteris pripažįsta – atrasti ir nepamesti savęs naujoje kultūroje buvo nelengva užduotis. Šiandiena emigracijos iššūkius Vita vertina ir džiaugiasi juos praėjusi – jie tik dar labiau žadina norą tobulėti, išbandyti save ir nebijoti pokyčių. Ši patirtis padėjo dar geriau suprasti Tėvynę palikusį žmogų ir jo išgyvenimus. 

Šiandieną Vita dirba darželio auklėtoja Vokietijoje. Moterį kiekvieną dieną lydi noras panaudoti sukauptas žinias ir įgytą profesinę patirtį. Šalia žengia tikėjimas Dievu – jis skatina dalintis, duoti ir pasitarnauti.

Nuotr. iš asmeninio archyvo

Mes tikri, kad susitikome su Vita neatsitiktinai. Esame ypač laimingi, kad dalintis sukauptomis žiniomis ir skleisti sąmoningumą moteris pasirinko būtent čia, Sielovados bendruomenėje.

Jūs gaunate tik žodį – tarsi įpakuotą daiktą. Mes nežinome, ką tas žodis Jums reiškia.

Perskaitę tą patį žodį, mes kiekvienas jį suprantame kitaip. Pamatome kitaip. Išgirstame kitaip.

Dėl to neužduodame konkretaus klausimo.

Dalinamės keliomis Vitos mintimis apie gyvenimo vertybes, nuopolius, džiaugsmus ir prasmę.

Pralaimėjimas: Tai skausmingas dvasinis ir  emocinis patyrimas. Jų gyvenime patiriame neabejotinai visi, ne išimtis ir aš. Tai sukrėtimas, iškeliantis į paviršių visas vidines baimes, nesaugumą, atstūmimo skausmą. Kaip ir laimėjimas, mano didžiausias pralaimėjimas susijęs su santykiu ir santykiais. Vyrai į mano gyvenimą atėjo kaip asmenys, iškeliantys mano vaikystės traumas ir žaizdas. Turėjo  praeiti  daug laiko,  kol  suvokiau,  kodėl taip vyko ar vyksta, pripažinti, priimti ir gydytis sielos žaizdas atėjusias dar iš vaikystės. Tas procesas vyksta dar ir dabar.  Pirmos santuokos griūtis, kai vos 28 metų  likau su 2 mažais berniukais viena,  neturėdama nei darbo, nei jokios iš esmės gyvenimo patirties, su skausmu ir nežinia  dėl ateities. Tai atrodė didžiulis pralaimėjimas, kurio tuo metu gal iki galo net nesuvokiau. Gal todėl buvo lengviau atsitiesti – nes buvau energinga, jauna ir viduje tuomet naiviai tikėjau, kad jei eini teisingai ir sąžiningai – pralaimėjimą visada keis laimėjimas, nesėkmę – sėkmė. Šis tyras jaunatviškas tikėjimas vedė į priekį – vaikai visada teikia mamai jėgų gyventi. Per tai sutikau daug nuostabių žmonių, atsivėrė naujos patirtys ir nauji keliai. Laikui bėgant supratau, kad gyvenimas ir Dievas nieko mums neskolingas. Nebūtinai po didžiulio smūgio, pralaimėjimo ir nesėkmės būtinai turi eiti laimėjimas ir pergalė. Esu patyrusi virtinę vienas po kito sekusių pralaimėjimų,  kurie tarsi sumaldavo į miltus visokį supratimą apie pasaulį, žmones, gyvenimą ir mane pačią. Likdavo tik susirietus iš bejėgiškumo bei skausmo mintyse šauktis aukštesniųjų jėgų. Turbūt taip ir prisišaukiau Dievą į savo gyvenimą. Mano atėjimas pas Jį buvo per sudužimą ir neviltį, taigi šie pralaimėjimai pasitarnavo dideliam laimėjimui. Taip pat ir su Dievu eidami per išbandymus patiriam pralaimėjimus, kurie grūdina ir šlifuoja, o galiausiai – bent jau man – unikaliu būdu ateina patys netikėčiausi laimėjimai, kai suvoki, jog tik Dievas galėjo tą beviltišką situaciją taip perkeisti į visiškai kitą pusę, kokios net negalėjai įsivaizduoti. Tai ypač atsiskleidė  su išvykimu į Vokietiją ir visais čia patirtais pralaimėjimais, kurie tiesiog akyse virto, o ir dabar dar virsta  į nuostabą keliančius laimėjimus. Emigracijoje visas laikas labai suintensyvėja,  žmogus  tarsi pameta seną tapatybę ir turi susikurti ją iš naujo:  kur tavo vieta, kas esi, ko nori ir ką renkiesi, kur tavo draugai ir kas tau yra Tėvynė, namai, kokios tavo vertybės, kur tavo širdis. Tai kova, kurioje neabejotinai patirsi ir pralaimėjimų, tačiau nepaisant to, kokie nesuvokiamai skaudūs kartais jie būna – taip augame, stiprėjame, laisvinamės iš primestų dalykų ir judame į laisvę ir Dievo pažinimą.

Nuotr. iš asmeninio archyvo.

Patirtis: tai vienas didžiausių žmogaus vidinių turtų.  Tačiau patirtis turi vertę tuomet, jei yra  suvokta ir panaudota teigiama linkme, jei yra išsivaduota iš neigiamų, skausmingų, slegiančių praeities įvykių, emocijų, nuoskaudų. Įvairialypė gyvenimo patirtis, gyvenimo pamokos, pokyčiai man yra didelė vertybė. Prieš 4,5 metų rinkausi išeiti iš komforto zonos ir 180 laipsnių kampu pakeisti savo gyvenimą. Į Vokietiją atvykome tuomet su 4 metų dukra, vienu iš sūnų, turėjusiu saugoti sesę mums su vyru dirbant  (nes darželio teko keletą mėnesių laukti), senuku šuniu ir sutartim dirbti vaikų namuose auklėtoja. Tai buvo sritis, kurioje niekad nebuvau dirbusi. Svetima kalba, svetimoje kultūroje, su kruopele tikėjimo ir viltimi, kad patirsim gyvenimą, pokyčius, kažkiek užsidirbsim, pamatysim pasaulį. Tai buvo tarsi šuolis į šaltą vandenį nežinant ar išnirsi; gyvenimo nuotykis, į kurį leidausi ir su didele baime, ir smalsumu, ir tarsi atviromis vaiko akimis. Dabar sakau, kad keleri metai Vokietijoje   patyrimais, įvykiais bei pamokomis pralenkė kelis dešimtmečius praleistus Lietuvoje. Ši patirtis labai  augino  ir praturtino, davė daug platesnį, gilesnį  suvokimą apie gyvenimą, pasaulį, stipriai praplėtė horizontus.

Nuotr. iš asmeninio archyvo.

Pokyčiai: Pokyčiai dažnai žmonių nėra mėgstami, nes įneša daug nežinomybės, neaiškumo, nestabilumo, judina pagrindus iš po kojų, keičia suvokimus ir vertybes, verčia nerimauti, atneša ir iškelia baimes, nepasitikėjimą, nesaugumą. Sėkmingai praeiti  pokyčiai , nors pradžioje išgyvenami kaip sunkumai,  vėliau atneša savo gerus vaisius – didesnę drąsą, pilnatvę, galimybes, platesnį mąstymą ir  gilesnį žvilgsnį į pasaulį. „Pokyčiai pradžioje kieti ir sunkūs, vidury kelio chatiški, o pabaigoje- nuostabūs.“ Aš pati patyriau ir patiriu be galo intensyvų pokyčių kelią, jie mane subrandino ir suformavo tuo, kas  dabar esu ir toliau veda per nežinomybę į kitus suvokimo lygmenis.

Šeima: Tai artimiausi žmonės, su kuriais dalinamės kasdienybės džiaugsmais ir vargais, kuriems esame pagalba ir ramybės uostas,  per audras ir sunkumus  esantys vienoje valtyje ir ištiesiantys  vienas kitam ranką. Tai  žmonės, ne tiek gyvenantys vienas su kitu, o labiau vienas dėl kito. Dėl daugybės priežasčių – traumų ir žaizdų, lūkesčių ir nuodėmingos prigimties, toli gražu ne visiems pavyksta gimti ar sukurti tokį šeimos židinį, kuris būtų  stiprus, patvarus, pilnas draugystės ir meilės. Taip įvyko ir su manimi. Vaikystės žaizdos persikėlė į santuokoj patirtas emocines žaizdas ir prašėsi, o ir dabar prašosi išgydomos…   Šeimos problemos, santykiuose iškylantis skausmas, jo priežastys – jautriausia ir labai liečianti mane sritis. Tikiu, jog šį skausmą ir problemas Dievas gali išvesti į gera, jei Juo pasitikime ir viliamės.

Nuotr. iš asmeninio archyvo.

Prasmė: su laiku ir branda prasmė ir jos patyrimas man asmeniškai tampa vis paprastesni :  tiesiog  buvimas,  akimirkos išgyvenimas žvelgiant į kūriniją, išgyvenant gamtos grožį, matant naujos gyvybės atsiradimo stebuklą. Bendravimas, gyvenimo stebėjimas ir nuostaba matant, kokiomis netikėtomis spalvomis kartais jis atsiveria. Suvokimas kiek daug mums duota ir kiek daug galime dar atrasti vieni su kitais ir Dievu, darant veiksmus, kurie atneša kitiems žmonėms gėrį, šviesą, viltį. Prasmė – siekti savo svajonės, tikslų, mylėti, džiaugtis, tiesiog būti savimi ir tapti vis labiau gyvu, tikru žmogumi. Prasmė – vis labiau pažinti Dievą ir suvokti esant amžina Jo ir visa ko aplink dalis.

Nuotr. iš asmeninio archyvo.

Meilė : tai, kas daro gyvenimą gyvu, prasmingu, tikru. Ji gyvenime reiškiasi įvairiom formom. Ilgimės ir trokštame jos, kartais siekiame ją gauti per pripažinimą, galią, veiklas, santykius… Sakoma, kad kaip augalui reikalinga saulė, tai gimusiam kūdikiui, augančiam vaikui reikalinga meilė, dovanojanti priklausymo , saugumo, buvimo ryšyje jausmą. Negavę jos būdami vaikais, nuolat jos elgetaujame ir randame daug jos pakaitalų. Būdama jauna tikėjausi meilę atrasti žmogiškuose ryšiuose, bet taip jau buvo lemta, kad tuo tik nusivyliau. Teko jos ieškoti kažkur kitur, atrasti Dievą ir išmokti priimti Jo meilę man, per tai augti pačiai gebėjime mylėti kitą. Tai nelengva mokykla, savo jėgomis ir iš savęs mūsų meilės rezervai labai riboti… Gali būti daug meilės lygių ir rūšių, formų, o kuo brandesnis žmogus, tuo gilesnis jo meilės suvokimas ir gebėjimas mylėti. Stipriai  palietė  pagal tikrus įvykius sukurto filmo „Gydanti meilė“ pagrindinio veikėjo gyvenimo kelias ir tai, kaip transformavosi jo meilė, iki  kokių gelmių ir nesuvokiamų mūsų egocentriškai prigimčiai aukštumų ji gali augti , jei žmogus geba gyventi su Dievu ir Dieve. Matyt, tai ir yra mūsų visų tikslas. Kiek to išmoksime, tik tiek ir tik to išsinešime į amžinybę. „Baigsis pranašystės, paliaus kalbos, išnyks pažinimas…Bet meilė niekada nesibaigia“(1 Korintiečiams 13, 8)

Nuotr. iš asmeninio archyvo.

Tekstą parengė „Sielovada Vokietijoje“

Ekumeninė sielovados bendruomenė „Sielovada Vokietijoje“

Tel.: +49 1764 717 6590 | info@sielovada.de | www.sielovada.de

Sekite mus FB https://www.facebook.com/sielovadavokietijoje

Facebook komentarai