Spalio 15 d., sekmadienį, įvyko “Sielovada Vokietijoje” organizuotas kasmetinis “Draugystės” žygis. Šįmet jis vyko Heidelberge, buvusioje Kurpfalzo kunigaikštystės sostinėje, pačiame romantiškiausiame Vokietijos mieste, kurį supa Šventieji kalnai ir Nekaro arba Laukinio vėjo upė.
Susitikimo intencija buvo draugystė vieni su kitais ir su Dievu. Tai žygis dėl kiekvieno ir kiekvienam. Buvo nueita apie 12 km., aplankytas Heidelbergo senamiestis – šv. Dvasios bažnyčia, Riterių namai, Senasis tiltas, renesansinės pilies įspūdingi griuvėsiai, nueitas Filosofų kelias.
Žygio tema buvo “Dievo įvaizdžiai ir kaip Dievas veikia mūsų gyvenime”. Klaidingi Dievo įvaizdžiai dažnai trukdo mums užmegzti teisingą santykį su Dievu, kuris gali būti klaidingai įsivaizduojamas kaip teisėjas, policininkas, senukas ant debesies, bankininkas, norų pildytojas ar pan. Pavojinga manyti, kad Dievo įvaizdį ištaiso pasakymas, jog Dievas yra meilė. Meilė irgi neretai yra suprantama klaidingai, o meilės nepatyręs žmogus kuria ir iškreiptą, neteisingą Dievo kaip meilės įvaizdį.
Šiame žygyje, tiesiog būnant vieniems su kitais, atsiskleidė asmeniniai palaiminimai, kuriuos galima įvardinti tarsi penkias meilės kalbas. Nuostabu suvokti, kad kiekvienas bendruomenės narys gali pasitarnauti Dievui ir artimui savaip, individualiai, pagal tai, kokia yra jo meilės kalba. Žvelgiant į tai, kokia yra asmens meilės kalba, pradedamas kurti ir kitoks, teisingas Dievo įvaizdis.
Dievo veikimo būdai dar viena tema, kuria dalinomės žygyje. Dvasių skyrimas (kaip veikia šventoji ar piktoji dvasios) padeda apskritai gyvenime priimant didelius ir mažus sprendimus, ieškant atsakymų į klausimus, kaip pasielgti vienoje ar kitoje situacijoje.
Žygiuojant vienu garsiausių Vokietijoje Filosofų keliu, nuo kurio atsiveria nuostabūs Nekaro upės vaizdai, kalbėjomės ir apie santykį su Dievu, mums sunkiai suvokiamą Dievo aritmetiką.
Rudeniniai žygiai ypatingi – visada esame labiau priklausomi nuo Dievo malonės orų atžvilgiu. Kaip ir kasmet buvome palaiminti giedra ir saulėta diena, o kelių minučių lengvas lietus praslinko kaip palaiminimas iš dangaus. Liūtys praslinko palei horizontą, aplenkdamos Heidelbergą. Tokiomis valandomis Apvaizda augina mūsų ryžtą kliautis Dievo apvaizda ne tik dėl orų, bet visoje gyvenimo srityse – leisti Dievui eiti pirma mūsų.
2023 metų rudeninis žygis buvo palaimintas ramybe ir bendryste vieni su kitais, nes tai, kas mus keičia – yra artima santykis, grįstas mažais stebuklais. Šiame žygyje viena iš nuostabiausių akimirkų buvo aštuonmečio Gabrielio laiškas, kuris parodė, jog žygis atliepė ir vaikų širdis – juk niekada nežinome, negalime planuoti vaikų ar paauglių reakcijos, bet jeigu vaikai noriai ir su dideliu džiaugsmu atlieka užduotis, dalinasi, laukia ir prašo kitų žygių – tai yra malonė ir per vaikus gautas Dievo paraginimas ir toliau rengti žygius dėl kiekvieno, kuris ateis.
Gabrielio laiškas Dievui:
Ačiū Tau, Dieve, už maistą,
ačiū už miestą, dėkoju už medžius,
už žmones, ačiū už paukščius,
už saulę, dėkoju už vėją, už žygį,
ačiū už upę, už gėles.
