Kontaktai

Sielovada Vokietijoje bendruomenės įkūrėjas ir vadovas, Vokietijos lietuvis Karolis Genutis pasakoja apie gyvenimą emigravus, lietuviškų sielovados bendruomenių naudą ir džiaugsmą, patiriamą sutikus tikinčius  žmones bei liudijant Kristų.

Svarbu augti ir tobulėti dvasiškai

Pasaulis yra mūsų minčių atspindys. Emigracijoje negali būti pilkas, turi viską padaryti geriau nei kiti, kad būtum pastebėtas. Esu lietuvis, kuris būdamas užsienyje labiau pradeda suprasti, kokie brangūs yra namai, tėviškė, Lietuva. Dažnai būna sunkių akimirkų, kai reikia moralinės atramos, o tas ramstis ir yra Lietuva, nes tik mintimis sugrįžus ten, kur augai, gyvenai, kur tavo artimieji, kur namai, pasijunti tvirtesnis. Atskirtas nuo šeimos, draugų, gimtosios žemės, manau, daug kas praranda tvirtą pagrindą ir, tik atsigręžus į praeities prisiminimus, įmanoma iškęsti sunkią realybę. Jei dėl vienokių ar kitokių priežasčių esame čia, emigracijoje, tai turime tobulėti ir kažkuo išsiskirti. Jei nori, kad tave pastebėtų, turi parodyti, ko esi vertas. Tautiečiai svetimoje šalyje yra tarsi šeima, kuri nori burtis. Siekiant nesumaterialėti, būtina puoselėti dvasines vertybes, nes jos žmogui suteikia gyvenimo prasmę. Bažnyčia – tai bendruomenė, kuri vienija, todėl labai svarbu, kad žmonės, tikintys Jėzumi Kristumi, bendrautų vienas su kitu ir augtų bei tobulėtų dvasiškai.

Ką žmonėms duoda lietuviškos sielovados bendruomenė?

Bendruomenėje yra skirtingų patyrimų turinčių žmonių. Čia ateina visi: ir  alkoholikas, ir išsiskyręs, ir gyvenimo kelyje pasiklydęs, ir piktas, ir geras, ir  religingas, ir tikintis, ir abejojantis.  Kai jie visi susirenka į pamaldas, klausosi Dievo žodžio, gali pamatyti džiaugsmo ašarų, nes džiugu, kad yra galimybė klausyti lietuviškų Šv. Mišių. Manau, kad augant dvasiškai svarbu stimuliuoti save gimtąja kalba. Esu tvirtai įsitikinęs, jog atėjo laikas žengti toliau, burtis į maldos grupeles, eiti į žygius, dalintis gerumu, kad galėtume padėti ir padrąsinti eiti tikėjimo keliu per liudijimus, galimybes pasidalinti skirtinga patirtimi, Jėzaus meile su  bendruomenės draugais.  

Jeigu nori šlovinti Kristų, pasidalinti savo liudijimu, melstis kartu,  ateik ir kurkime bažnyčią drauge.  O jei esi dar nepasikrikštijęs – ateik ir iškilk iš vandens, kuris simbolizuoja Kristaus prisikėlimą. Būti pakrikštytu, reiškia susitapatinti su Jėzaus mirtimi, palaidojimu ir prisikėlimu (Rom 6, 3-4).

Būnant su Jėzumi gyvenimas tampa išganymu

Visada labai džiaugiuosi, kai patiriu kažką nauja ir kai sutinku savo kelyje įdomų žmogų. Tą, kuris skaitys šį mano liudijimą, kviečiu nusileisti iš proto į širdį, ten, kur yra ramybė ir saugi aplinka, ten, kur visi esame vienos prigimties, vienoje dvasioje sujungti per ramybę, pakviesti amžino gyvenimo paieškai. Gali būti įvairių kelių, tačiau krikščionybėje tam yra visi instrumentai. Šiandieną tai rašau gyvendamas evangelikų, katalikų, budistų bei musulmonų aplinkoje, kur turiu kolegų, draugų, kuriuos pamilau tokius, kokie jie yra. Meldžiuosi už juos visus, kad jie pamatytų savyje Jėzų. Maldoje sakau JĖZAU, JĖZAU, JĖZAU, kai sutinku kitame žmoguje Jėzaus mokymą. Jėzus niekada nevartojo žodžio religija ir daugiausia laiko praleisdavo ne su fariziejais, o su žmonėmis, kurie savyje turėjo tikėjimą, viltį bei meilę. Imk Jėzaus ranką ir eik tiesiu keliu, o tikėjimas, meilė ir viltis tegul būna  palydovai tavo žemiškoje kelionėje. Pats didžiausias sielos pilnatvės  pojūtis, kai esi jau čia ir dabar, o ne reinkarnacijoje, burtuose ar ateities spėliojimuose. Kai esi su Jėzumi, gyvenimas tampa išganymu, veda į išbandymų ir išgyvenimų prasmę, prisikėlimo džiaugsmą. Taip, gyvenime visada susitiks dvi apsikabinusios ir neperskiriamos sesės, kurios viena be kitos negali egzistuoti, kaip šie du žodžiai ir šios dvi tiesos: NUSIDĖJAU ir ATLEISTA…

Tik tikėjimas Kristumi gelbsti nuo nuodėmių

Daug metų buvau religingas, bet nelabai tikintis, na, toks ,,popierinis“ tikintysis, kol supratau, kas yra tikėjimas ir kokia yra dovana tikėti bei sukurti ryšį su Jėzumi. Gera sutikti savo kelyje tikintį žmogų, kuris augina tavyje sielos vertybes,  kurios yra Kristaus pasakytos ir užrašytos. Didžiulė dovana sutikti žmogų, kuris neabejingas kitų skausmui, liūdesiui, kai tokiame žmoguje atpažįsti Jėzų.  Gal šiandieną mūsų  problema ir yra ta, kad  mes nebeieškome ryšio su Jėzumi, o į Jėzų žiūrime kaip į religiją.

Žodynuose rasite apibūdinimą, panašų į šį: „Krikščionis – tai asmuo, tikintis Jėzumi Kristumi, arba religija, kuri remiasi Jėzaus mokymu“. Kaip daugelis žodynų apibūdinimų, šis ne iki galo paaiškina Biblijinę tiesą, ką reiškia būti krikščionimi. Žodis „krikščionis“ yra pavartotas Naujajame Testamente tris kartus (Apaštalų darbų 11:26; 26:28; 1 Petro 4:16). Jėzaus pasekėjai pirmą kartą buvo pavadinti „krikščionimis“ Antiochijoje (Apaštalų darbų 11:26), dėl jų elgesio, veiksmų ir kalbos panašumo į Jėzų. Tiesioginė šio žodžio prasmė yra „Kristaus pasekėjai“.

Deja, bėgant laikui, žodis „krikščionis“ prarado reikšmingumą ir buvo pradėtas vartoti apibūdinant tuos, kurie yra religingi ar aukštos moralės žmonės, bet kurie ne visada yra tikri Jėzaus Kristaus pasekėjai. Daugelis netikinčiųjų Jėzumi Kristumi žmonių laiko save krikščionimis tik todėl, kad lanko bažnyčią arba gyvena „krikščioniškoje“ šalyje. Tikrasis krikščionis – tai žmogus, tikintis Jėzumi Kristumi ir Jo atliktu darbu.

Jei Jūs norite priimti Jėzų Kristų kaip savo Gelbėtoją, atsiminkite – vien melsdamiesi Jūs nebūsite išgelbėti. Tik tikėjimas Kristumi gali išgelbėti Jus iš nuodėmių. Malda tėra būdas išreikšti savo tikėjimą Dievu ir padėkoti Jam už išgelbėjimą.