Apie krikštą

„Eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios, mokydami laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs.“ (Mt 28, 19-20)

Svarbiausias sakramentas kiekvienam krikščioniui yra Krikštas – tik pasikrikštijęs asmuo tampa Kristaus sekėju, įpėdiniu, mokiniu ir tarsi gimsta iš naujo amžinajam  gyvenimui. Krikštas yra kaip pamatai, ant kurių krikščionis toliau stato savo išorinio ir dvasinio gyvenimo statinius. Krikštu panaikinama tai, kas yra įgimta kiekviename žmoguje nuo išvarymo iš Rojaus laikų – noras tvarkytis pačiam, nusisukti nuo Dievo, pasiduoti gundymams, puikybei, ieškoti kitų dievų, kaltinti kitą. Priimdamas Krikštą, žmogus pritaria Dievo meilės galiai ir apstybei, pasirodžiusiai per Jėzaus mirtį ir prisikėlimą.  Krikšto sakramentas yra neatšaukiama ir amžina dovana iš Dievo, kuri amžiams palieka tam asmeniui Kristaus žymę sieloje.

Tačiau svarbu suvokti, kad Krikštas yra lyg dvasiniai vartai, per kuriuos asmuo žengia tik pirmuosius dvasinės kelionės žingsnius. Per Krikštą gautos dovanos – nuplovimas nuo prigimtinio nuodėmingumo, susijungimas su Kristaus asmeniu – visa tai svarbu, tačiau savaime tai nepaverčia asmens geru krikščionimi.  Nors krikštydamasis ar kūdikystėje pakrikštytas asmuo įsipareigoja vykdyti Kristaus misiją, tačiau gyvenimo tėkmėje neretai prarandamas Krikšto sakramento šventumas ir prasmė.  Dėl to svarbūs yra ir kiti sakramentai bei jų laikymasis.