Apie švęsk sekmadienį

Švęsk sekmadienį – skirk laiko džiaugsmui ir bendrystei

Dekalogo įsakymas „Švęsk sekmadienį“ reiškia būtinybę rasti laiko šviesiems, geriems ir džiugiems dalykams, t. y. skirti tam tikrą laiką Dievui, maldai, meditacijai, ramybei, meilei, savanorystei, geriems darbams, džiaugsmui, santykiams. Tokia diena savaitėje yra sekmadienis. Tai laikas, kai aplankome, paskambiname tiems, kuriais privalome rūpintis, kai atsiprašome, ištiesiame pagalbos ranką saviems ir svetimiems, kai randame laiko šviesiems džiaugsmo dalykams, nes lietuviškas žodis ‚švęsti‘ yra tos pačios šaknies kaip ‚šventas‘, ‚švisti‘, ‚šviesa‘. Švęsti sekmadienį reiškia elgtis taip, kad taptume truputį geresni. O tai ir yra tikrasis šventadienis. Galėtų jis taip ir vadintis.

Krikščionims sekmadienio šventimas susijęs su Eucharistijos slėpiniu – duonos laužymu, Kristaus auka, padėka Viešpačiui, sėdėjimu prie bendro stalo su artimaisiais ir Viešpačiu. Sekmadienis – aštuntoji diena – yra tarsi žmogaus susivienijimo, supanašėjimo į Dievą metas. Tai atėjo iš krikščionių ortodoksų tradicijos. Ortodoksų religinę savaitę sudaro aštuonios dienos. Jų paskutinioji ir pirmoji savaitės diena yra mūsų sekmadienis, rusų kalboje „voskresenje“ arba Prisikėlimo diena, nes sekmadienį, tapdami Dieviškosios Prigimties dalininkais, susiliečiame su amžinybe ir tuo prasideda ir pasibaigia savaitė. Taigi sekmadienis yra ir aštunta, ir pirma savaitės diena tuo pačiu metu, nes Viešpats yra pradžia ir pabaiga, Alfa ir Omega, ir šią dieną ortodoksai susilieja su amžinybe. Septintoji savaitės diena ortodoksams yra žydiškojo Šabo diena (gr. Sabbato, slav. Subota), t. y. šeštadienis. Ortodoksai savaip švenčia ir Šabą – mūsų šeštadienį. Šabo dieną ortodoksai ilsisi, o aštuntąją savaitės dieną, Viešpaties dieną, jie švenčia ir susijungia su Dievu.

Ką reiškia susiliesti su amžinybe būnant žemėje? Liturginiai ritualai žmogų tarsi išveda iš kasdieniškos, buitinės aplinkos ir pakylėja į sakralią erdvę, kurioje tarsi lengviau užmegzti ryšį su Dievu. Tam yra šv. Mišios pas katalikus, ilgos ir iškilmingos Apeigos pas ortodoksus ir gražios Pamaldos pas protestantus, į kurias kviečiami visi krikščionys.  Bet yra ir mažoji kiekvienų Namų bažnyčia, kurioje krikščionio šeima privalo švęsti Viešpaties dieną, susikurdama savo ypatingus, prasmingus ritualus.

Įkvėptas mažosios Namų bažnyčios idėjos ir apmąstydamas šį Dekalogo įstatymą, Karolis Genutis, Sielovada Vokietijoje bendruomenės įkūrėjas, pradėjo naują Keliaujančios Namų maldos grupelės iniciatyvą „Palaimintas sekmadienio stalas“. Kadangi išeivijos lietuviams gan sudėtinga švęsti Eucharistiją lietuvių kalba, trūksta kunigų, pastorių, todėl Dievas parodo kitas galimybes – burtis į Namų maldos grupeles, švęsti sekmadienį kitaip, kartu. „Palaimintas sekmadienio stalas“ K. Genučiui pirmiausia yra krikščioniškos bendrystės idėja kartu melstis sekmadienį, apmąstant tos dienos Evangeliją, dalinantis duona.

Įdomu, kad po Vatikano II Susirinkimo (1962–1965) vienas Prancūzijos vyskupas, tarsi nujausdamas ekumeninę ir pasaulėjančią krikščionybės dvasią, paprašė dalies kunigų šiokiadieniais parapijos bažnyčioje šv. Mišių nešvęsti, o pagal tvarkaraštį surasti šeimų, kurios sukviestų daugiabučių ar gretimų namų gyventojus į šv. Mišias savo namuose. Nes taip buvo ankstyvojoje krikščionių tradicijoje. Tada nebuvo bažnyčių – pastatų, o krikščionys rinkdavosi tai vienuose, tai kituose namuose, kaip pasakoja Naujojo Testamento Apaštalų darbai. K. Genučio misija ir yra sekmadienį švęsti bent mažose namų grupelėse, prie bendro stalo, raginant kitaip apmąstyti praėjusią savaitę, Dievo veikimo ženklus, kviesti prie palaiminto sekmadienio stalo jungtis visus, kas to nori. Juk ne pastatai kuria santykį su Dievu, o mūsų širdžių atvirumas. Žinoma, kad kita, sakrali, ritualizuota erdvė padeda žmogui atitrūkti nuo žemiškų rūpesčių, bet svarbiausia, kad mes būtume arti Viešpaties, nesvarbu, kokiame pastate esame, nes Jis visada yra arčiau mūsų, negu mes patys savęs, kaip sako šv. Augustinas.

„Sielovada Vokietijoje“ tekstas.

Kaip teisingai švęsti sekmadienį?

Youtube kanalas „Klausimai apie tikėjimą“. 203-11-05

Kalba kun. Artūras Kazlauskas.

Filmuota Šv. Pranciškaus mažesniųjų brolių Kauno Bernardinų vienuolyne. Paruošė Naujosios Evangelizacijos Tarnyba.