Sielovada Vokietijoje

Gerda Tėvelytė: „Meno terapija žmogų išsiunčia stoti į akistatą su savimi per piešinį“

2019-11-11 06:04:00
Dalinkis:

Gerda Tėvelytė kilusi iš Kretingos rajono ir gyvena Miunchene. Klaipėdos universitete baigė psichologijos magistrantūrą, o šiuo metu specializuojasi mokydamasi meno terapijos srityje. 

Meno terapijos sąvoka dažnam yra miglota. Papasakok, kas tai yra. 

– Dažnai tai vadinama meno terapija, bet tai yra piešimo, kūrimo terapija. Mes ne tik piešiame, bet ir darome skulptūras, dirbame su moliu ir panašiai. Koks bus akcentas, priklauso nuo terapeuto. Pavyzdžiui, pas vieną tu dirbsi tik su piešimo metodika, kuri stabilizuoja žmogų per kūrybinį procesą. Kitas dirbs psichopedagoginiu principu, kad psichika atlaisvėtų nuo sunkumų. Piešdamas mokaisi išreikšti tai, kas tavo viduje vyksta, atrasti savo stiprybes, vidinius išteklius ir pasižiūrėti į savo gyvenimą per savo nupieštą paveikslą. Piešinys tampa emocijų ventiliatoriumi. 

Kodėl pasirinkai meno terapijos studijas? 

– Kaip aš sakau, Dievas atvedė. Aš visada mėgau piešti. Tai du dalykai, kurie man labai patiko ir susiėjo į vieną – psichologija ir piešimas. 

Kada menas tampa terapija ir kuo jis skiriasi nuo kitų rūšių terapijų?

– Kai žmogus ateina pas terapeutą ir nori per meną pakeisti savo gyvenimą. Aišku, menas jau savaime turi terapinį elementą, nes pats kūrybinis procesas stabilizuoja žmogų. Tačiau meno terapija žmogų išsiunčia dirbti patį su savimi, stoti į akistatą su savimi per piešinį. Kitos terapijos formos prisiliečia prie žmogaus vidaus per kitus aspektus. 

Koks terapeuto vaidmuo šiame procese?

– Terapeutas prisiima lydinčiojo, struktūruojančiojo, padedančiojo, vedančiojo vaidmenį. Aš kaip terapeutė lydžiu žmogų jo kelionėje su savimi. 

Čia, Vokietijoje, esi vedusi meno terapijos užsiėmimus tiek vaikams, tiek suaugusiems. Kokios dalyvių patirtys atsiskleidė? 

– Išgyvenimai yra įvairūs. Džiaugiuosi, kai į juos susirenka skirtingi žmonės, nes dažnai jie gali vienas iš kito pasimokyti ir vienas kitą pastiprinti. Vokietija yra šalis, kuriame „Aš“ yra labai stiprus, todėl ir lietuviai greitai turi susipažinti su tuo, kas jie yra ir ko nori. Pradžioje tai labai sunku, nes mes nesame prie to pratę. Iššūkiai yra įvairūs, bet labai universalūs, pavyzdžiui, žmonės neskiria laiko sau, negali nubrėžti ribų.

Ką tu, kaip psichologė, sudėtum į imigranto Vokietijoje emocinės pagalbos vaistinėlę? Kokie yra svarbiausi dalykai, kai tampa sunku?

– Žmogui reikalinga bendruomenė – socialiniai tinklai ir galimybė su kažkuo pasikalbėti, kad būtų lengviau nešti sunkesnes naštas. Taip pat reikia bent vienos iš veiklos sričių, pavyzdžiui, sporto, kūrybos ar muzikos. Tai yra trys sritys, kurios suteikia gyvenime stabilumo. Taip pat paminėčiau tikėjimą – pokalbiai su Dievu, nes tai stiprus rodiklis, kad žmogus pereis sunkumus, kurie jam iškils. Be abejo, gamta, nes lietuvis yra susijęs su kaimu, gamtos grožiu, taigi tai yra be galo svarbu.  

Foto R. Šeibokas

Dėkojame Gerdai už be galo įdomų interviu! 

Jeigu jus domina asmeniniai arba grupiniai meno terapijos užsiėmimai, susisiekite su Gerda tiesiogiai: [email protected]

Straipsnį parengė

Akvilė Weinert
Edukologė, tekstų rašytoja ir redaktorė

Norite pasidalinti savo patirtimi Vokietijoje? Pažįstate įdomų tautietį?
Susisiekite

Facebook komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.