Ištrauka iš 5 paskaitų kurso „Dievoieška Van Gogho gyvenime ir kūryboje“ II dalies „Sužeistas santykis ir šventumas mene“. Kursas yra apie XIX a. Nyderlandų tapytoją ekspresionistą Vincentą Van Goghą.
Kursas remiasi paties dailininko laiškuose išsakyta mintimi: „Jeigu menininko kūryba neveda į klausimą apie Dievą, tai nėra tikroji kūryba“. Nors Van Goghas yra vienas daugiausiai išnagrinėtų menininkų, tačiau būtent šis paties Van Gogho požiūris į kūrybą leidžia visiškai kitaip pažvelgti į olandų menininko darbus.
Lektorė Virginija Tamošiūnaitė yra literatūrologė, sielovadininkė. Plačiau apie šį kursą, kuris pirmąkart įvyko „Sielovada Vokietijoje“ nuotolinių susitikimų zoom erdvėje ir kaip jis atsirado, galite pasiskaityti čia:
Virginija Tamošiūnaitė: už meno kūrinio veriasi dieviška tikrovė
Jei jus sudomintų visas įrašas, kviečiame jį įsigyti (viena paskaita 10 eur, visos 5 paskaitos bus rugsėjį – 35 eur), kreiptis el. paštu virginija.vt@gmail.com.
II paskaita apima Van Gogho gyvenimo laikotarpį nuo 1881 m. (Haga) iki 1888 metų pačios pradžios (Paryžius). Nagrinėjame, kaip Van Goghas ieško savo, kaip dailininko, kelio ir įnirtingai kovoja už galimybę tapyti, elgtis, mylėti taip, kaip jis tai supranta ir kaip jis to nori. Aptariame “Bulvių valgytojų” (1885 m. Nuenenas) darbą ir Vincento tėvo mirtį (1885 m.). Kartu su Van Goghu trumpai susipažįstame su Vincento labai vertintu ir pamėgtu dailininku Fr. Millet (Barbizono mokykla), aptariame šio prancūzų XIX a. dailininko “šventojo realizmo” sąvoką. 1886-1887 m. Van Goghas praleidžia Paryžiuje ir šis laikotarpis yra be galo intensyvus, reikšmingas, tačiau mūsų tema (Dievoieška) atkreipia dėmesį į 1887 m. Paryžiuje nutapytas Van Gogho saulėgrąžas ir jo frazę laiške seseriai “mano saulėgrąžos nebeteko prasmės”, tapomus batus bei atgimusį susidomėjimą Rembrandto “Sūnaus paklydėlio” drobe.
Dalyvių atsiliepimai apie šį kursą čia:
Kurso „Dievoieška Van Gogho gyvenime ir kūryboje“ atsiliepimai
