Pristatome 5 paskaitų kurso „Dievoieška Van Gogho gyvenime ir kūryboje“ ištraukas apie XIX a. Nyderlandų tapytoją ekspresionistą Vincentą Van Goghą.
Kursas remiasi paties dailininko laiškuose išsakyta mintimi: „Jeigu menininko kūryba neveda į klausimą apie Dievą, tai nėra tikroji kūryba“. Nors Van Goghas yra vienas daugiausiai išnagrinėtų menininkų, tačiau būtent šis paties Van Gogho išsakytas požiūris į kūrybą leidžia visiškai kitaip pažvelgti į olandų menininko darbus.
Lektorė Virginija Tamošiūnaitė yra literatūrologė, sielovadininkė. Plačiau apie šį kursą, kaip jis atsirado, galite pasiskaityti čia:
https://sielovada.de/index.php/2022/08/30/dievas-yra-visur/
Dalyvių atsiliepimai apie šį kursą čia:
Kurso „Dievoieška Van Gogho gyvenime ir kūryboje“ atsiliepimai
Jei sudomino visas įrašas arba visas kursas, kviečiame įsigyti: viena paskaita 10 eur, visos 5 paskaitos – 35 eur, kreiptis el. paštu virginija.vt@gmail.com.
I paskaita yra įvadinė. Jos metu yra trumpai aptariama Van Gogho šeima, santykiai su artimaisiais, jo jaunatviškas ryžtas sekti tėvo pastoriaus pėdomis ir nusivylimas dėl savo nesėkmingos ganytojiškos misijos kalnakasių šachtininkų miestelyje Borinaže. Taip pat I susitikime kalbama, kaip veikia tokiose aplinkybėse Dievas ir dėl ko Van Goghas pasirenka dailininko kelią, kiek daug išbandymų ir sunkumų jis patiria nuo pat pradžių. Ankstyvuoju aptariamu laikotarpiu, t. y. iki 1881 metų, dar nėra ryškių Van Gogho tapybos darbų, todėl antroje paskaitos dalyje yra trumpai panagrinėti apskritai Van Gogho kaip menininko kontekstai – protestantizmo įtaka, sinestezijos sutrikimas, Van Gogho laiškų svarba..
II paskaita “Sužeistas santykis ir šventumas mene” apima Van Gogho gyvenimo laikotarpį nuo 1881 m. (Haga) iki 1888 metų pačios pradžios (Paryžius). Nagrinėjame, kaip Van Goghas ieško savo, kaip dailininko, kelio. Aptariame “Bulvių valgytojų” (1885 m. Nuenenas) darbą. Susipažįstame su Vincento labai vertintu ir mėgtu dailininku Fr. Millet (Barbizono mokykla), aptariame šio prancūzų XIX a. dailininko “šventojo realizmo” sąvoką. 1886-1887 m. Van Goghas praleidžia Paryžiuje ir šis laikotarpis yra be galo intensyvus, reikšmingas, tačiau mūsų tema (Dievoieška) atkreipia dėmesį į 1887 m. Paryžiuje nutapytas Van Gogho saulėgrąžas, tapomus batus bei atgimusį susidomėjimą Rembrandto “Sūnaus paklydėlio” drobe.
III paskaita “Šventumas Van Gogho mene. Paskutinė vakarienė pagal Vincentą” prasideda nuo 1888 m. vasario mėnesio, kai Van Goghas traukiniu atvyksta į Arlį. Taip prasideda vienas nuostabiausių šio menininko kūrybinių laikotarpių, kuris truko neilgai – nuo vasario iki gruodžio. 1888 m. spalį atvyksta pas Vincentą Gogenas. Ši paskaita apima būtent Arlio laikotarpį nuo vasario iki spalio mėnesio ir tuo metu sukurtus šedevrus, apie kuriuos ir kalbame, o ilgiau sustojame ties “Sėjėjo” tema, paveikslais “Naktinė kavinė”, “Kavinės terasa naktį” bei apskritai tuo metu, XIX a., išpopuliarėjusią “Mėlynosios valandos” simboliką, kurią atrandame ir Van Gogho Mėlynajame triptike (“Žvaigždėtas dangus virš Ronos”, “Kavinės terasa naktį” ir “Žvaigždėtas dangus”). Taip pat kalbame, kaip Paskutinės vakarienės tema atsispindi Van Gogho drobėje “Kavinės terasa naktį”.
IV paskaitoje “Šventumas Van Gogho mene. Triptikas “Lopšys” kalbame apie dviejų menininkų – Van Gogho ir Gogeno – bendradarbiavimą nuo 1888 m. spalio mėn., apie gruodžio 23 d. įvykusį konfliktą, kuris užgožė menininkų bendradarbiavimo rezultatus. Remdamiesi Van Gogho laiškais, nagrinėjame šventumo apraiškas Van Gogho triptike “Lopšys”. Stebime Vincento darbų tendencijas iš Arlio ligoninės, tada keliaujame ir į Saint-Remy-de-Provence psichiatrijos ligoninę nuo 1889 m. gegužės. Pratęsiame Van Gogho dangaus temą, kalbame apie Van Gogho galbūt ištarmę sau paveiksle “Žvaigždėtas dangus” (1889 m. liepa) ir paskaitą užbaigiame medžio, kipariso simbolika.
V paskaitoje “Tarp žvaigždžių ir žemės. 1889-1890 m.” tęsiama 1889 m. Saint Remy psichiatrijos ligoninėje-prieglaudoje Van Gogho pradėta ypatingo dangaus tema. Sustojame ties vangogiškos Getsemanės vasarą ir rudenį temomis. Taip pat peržvelgiame Van Gogho pertapytus kitų dailininkų bei jo paties ankstesnius darbus (“Prie Amžinybės vartų”). Nuo 1890 m. gegužės dailininkas gyveno Overe – apžvelgiame tuos tris paskutinius Van Gogho gyvenimo mėnesius. Paskaitą baigiame XX a. vokiečių filosofo M. Heideggerio trumpomis įžvalgomis iš knygos “Meno kūrinio ištakos” apie Van Gogho žemiškos kelionės simbolį – batus.
Kviečiame žiūrėti ištraukas!
#vangogh #kursai #menas #kuryba #vangog #tapyba #sielovadakursaikurybasielovadavangogVangogh, Virginija Tamošiūnaitė
