Teksto autorė Irena Dirgėlienė – sielovada.de
,,Kelionės“ programoje man atsivėrė akys
Vilnietė Monika pasakoja, kad atėjus į ,,Kelionės“ programą jai atsivėrė akys. Ji suprato, kad reikia susivokti savo gyvenime, santykiuose su Jėzumi, su vyrais ir su tėvais. ,,Visi esame patyrę panašius sužeidimus, visi į programą atėjome ieškodami atsakymo į savo asmeninius klausimus ir likome tarnauti iš didelio dėkingumo, patyrę, kiek daug Dievas duoda mums asmeniškai“, – įsitikinusi Monika.
Dievui įdomūs mano širdies troškimai
,,Kelionės“ programoje pradėjau dalyvauti daugiau nei prieš aštuonerius metus. Tuomet programa vadinosi ,,Gyvasis vanduo“. Pamenu, perskaičiau programos turinį ir mane sudomino tema moteriškumas. Galvojau, kad taip pavyks atsiskleisti, kaip moteriai, nes tuo metu nešiojau vien kelnes ir jaučiausi labai nemoteriška. Tačiau atėjusi į programą išgirdau Dievą klausiant, ko aš iš tiesų noriu, kaip save matau. Sunku visa tai buvo pamatyti, nes aš visada į viską žiūrėjau iš žmogiškos pusės, o programoje atradau, kad mane Dievas kalbina ir manęs klausia, kaip ta tavo gyvenimo sritis, kuri man atrodė, kad Dievui net neturėtų rūpėti.
Buvau tikinti visą savo vaikystę, užaugau krikščioniškoje šeimoje. Seneliai kiekvieną sekmadienį eidavo į bažnyčią. tačiau paauglystėje užėjo priešgyniavimo etapas ir aš pasakiau: ,,Daugiau į bažnyčią nevaikščiosiu!“ Dvejus metus laikiausi savo žodžio ir nevaikščiojau į Mišias, kol Dievas pašaukė mane tiesiogiai, vieną vasaros dieną padovanojęs džiaugsmingą Šventosios Dvasios išsiliejimą. Tada pradėjau po truputį vaikščioti į bažnyčią, tačiau tikėjimas daug metų buvo paviršinis: atlieki porą kartų per metus išpažintį, sekmadienį nueini į bažnyčią, išklausai mišias ir daugiau nieko nereikia. Man atrodė, kad mano moteriškumas yra ne tas klausimas, kurį reikėtų svarstyti su Dievu. Įsivaizdavau Jį sėdintį danguje ir skaičiuojantį: nuėjai į bažnyčią, atlikai išpažintį, paaukojai – valio. Programoje supratau, kad Dievui įdomūs mano santykiai šeimoje, mano širdies troškimai. Tai man buvo atradimas.
Dievui rūpi netgi mano seksualumas
Nuo ankstyvos paauglystės buvau priklausoma nuo masturbacijos. Tada atrodė, kad tik aš viena išgyvenu gėdą ir su tuo gyvenu. Man atrodė, kad bendruomenė nėra vieta kalboms apie „tai“. Ir staiga išgirdau atvirą kitos merginos liudijimą apie tą pačią nuodėmę. Atėjo momentas, kai Dievas mane pakvietė į skaistų santykį, pakvietė mąstyti apie tai, kas yra kūnas, kam jis sukurtas ir kam padovanotas Dievo, kam yra dovanota moters tapatybė. Dievas padėjo atpažinti seksualinių fantazijų nuodėmės sunkumą, geriau suvokti, ką reiškia būti moterimi, kas yra moteriškas kūnas, ir kaip jį galima dovanoti skaisčiuose santykiuose, kaip esu paruošta santuokai ir kaip galiu gyventi vienybėje su Dievu. Taip išgirdau ir išgyvenau, kad fizinių santykių troškimas taip pat yra iš Dievo, kad Jam niekas žmoguje nėra atskirta, ir kad tikėjimas nesibaigia tuo, jog žinau kada žegnotis, kur priklaupti Mišių metu ar supratimu, kad reikia vykdyti 10 Dievo įsakymų. Per mokymus, maldą, liudijimus ir šlovindama patyriau, kad Dievui rūpi tai, kas aš esu, kaip moteris, kas slypi mano širdyje ir netgi mano seksualumas Dievui rūpi. Jam rūpi ir tai, kad pamačiusi vyrą gatvėje palydžiu jį žvilgsniu ir pagalvoju, koks jis gražus. Dievui, tai taip pat rūpi. Ir tai yra Jo vertinga dovana man. Tas man buvo visiškai nauja. Atradau, kad Dievui nėra nieko nešvento, paslėpto ir atskirto nuo manęs, jei tai yra mano dalis, tai ji susijusi ir su mano tikėjimu.
Linkiu drąsos liudyti
Mūsų įsivaizdavimas, kas yra Dievas ir kaip jis veikia ar neveikia mūsų gyvenime yra labai bendražmogiškas, nes kiekvienas žmogus ieško Dievo savo sužeistumo kelionėje. Tai, kaip žmogus tikėjime ar net už tikėjimo ribų ieško sprendimų savo gyvenime taip pat yra žmogiška patirtis. Apie tai reikia kalbėti visose bažnyčiose, visose bendruomenėse ir visuose susibūrimuose. Tai yra tarsi žmogaus santykis su Dievu, kitais ir su pačiu savimi. Apie tai kalba mūsų vedamos programos. Man atrodo, kad mes esame ekumeniški ne todėl, kad buriamės kartu su evangelikais, liuteronais ir katalikais, o todėl, kad problemos, kurias mes patiriame ir išgyvename, sunkumai su santykiais, su tapatybės klausimais, kas aš esu, kaip vyras ar kaip moteris, kas aš esu, kaip krikščionis, kas aš esu savo šeimoje, bendruomenėje ir gyvenime yra dalykai, kurie neturi ribų, neturi denominacijų, ir yra būdingi visiems žmonėms.
Linkiu visiems tikintiesiems būti drąsiems liudyti Dievą savo gyvenimu, liudyti vieni kitiems savo gyvenimo realybę, drąsiai kalbėti apie savo sužeistumą, suteikti vienas kitam galimybę jaustis pažeidžiamiems. Atsispirti pagundai būti visagaliais, visažiniais, sėkmingais šiuolaikinės sėkmės „etalonais“. Linkiu kartu ieškoti Dievo skausmingose, pažeistose, slaptose širdžių kertelėse.
Su dideliu džiaugsmu kviečiame Vokietijos lietuvius apsilankyti mūsų vedamuose viešuose seminaruose ir kituose renginiuose. Kiekvienais metais, vasarą, renkamės į rekolekcijas, į kurias atvažiuoja tarnauti žmonės iš kitų šalių. Turintiems pakankamai patirties žmonėms iš kitų šalių, suteikiame galimybę praeiti intensyvią penkias dienas trunkančią programą. Informaciją apie renginius ir seminarus visuomet galite sekti mūsų tinklalapyje www.kelione.org. Kiekvienoje gyvenimo situacijoje svarbiausia, kad nepasiliktumėte vieni, bet ieškotumėte tinkamos erdvės ir saugių žmonių, kurių lydimi galėtumėte atsiverti, dalintis bei augti, ir leisti Viešpačiui kalbinti ir mylėti Jūsų širdis.
Jei mūsų tarnystės misija atliepia Jūsų širdį, kviečiame tapti mūsų finansiniais bendradarbiais pervedant auką ir taip prisidedant prie mūsų misijos.
Mūsų rekvizitai:
Ekumeninė sielovados bendruomenė ,,Kelionė“
Įmonės kodas: 304569443
Atsiskaitomoji sąskaita: AB „SwedBank” LT947300010152538236
