Kunigo Romualdo Liachavičiaus pirmosios Šv. Kalėdų dienos homilija

2020-12-26 17:06:30

Lk.2

1 Anomis dienomis išėjo ciesoriaus Augusto įsakymas surašyti visus valstybės gyventojus.2 Toks pirmasis surašymas buvo padarytas Kvirinui valdant Siriją.3 Taigi, visi keliavo užsirašyti, kiekvienas į savo miestą.4 Taip pat ir Juozapas ėjo iš Galilėjos miesto Nazareto į Judėją, į Dovydo miestą, vadinamą Betliejumi, nes buvo kilęs iš Dovydo namų ir giminės.5 Jis turėjo užsirašyti kartu su savo sužadėtine Marija, kuri buvo nėščia.

Visos tautos turi aukščiausią valdytoją. Jis gali būti prezidentas, diktatorius, karalius, karalienė, ar koks revoliucinis vadas, kaip buvo Leninas, Čegivara… Anais laikais visos tuometinės imperijos, pavyzdžiui, Romos, Egipto, Babilono, Indijos, Kinijos, Asirijos turėjo savo karalius, faraonus, ciesorius. Jie, kaip žinote, skelbė save dievais. Visi valdovai suskaičiuodavo savo piliečius: amatininkus, pirklius, karius, žemdirbius-ūkininkus. Panašiai yra ir šiais laikais: visi surašyti, paimti pirštų atspaudai, naudojamos veido atpažinimo programos, apskaitomi asmens kodai, IP adresai, socialinių tinklų profiliai, deklaruojama gyvenamoji vieta… Karaliai turi žinoti savo valstybės pajėgumus. Vienintelė tauta, kuri neturėjo žemiško valdovo buvo – Izraelis. Jis buvo vadovaujamas Dievo per pranašus. Pranašai nebuvo karaliais ir skelbdavo ne savo žodį, bet Jahvės. Taip tautai buvo duoti įstatymai, vadovai, religingumas, kultūra ir papročiai.

Jahvė yra suskaičiavęs visus mūsų plaukus. Jis pažysta visus savo žmones ir yra pareiškęs, kad visi žmonės yra jo (Ez.18,4). Visi dieviški, visi Dievo vaikai. Staiga dangiškasis Izraelis užsinori žemiško karaliaus, tokio, kaip ir visose kitose šalyse.

Iš senojo Testamento, matome, kaip Dievas priešinosi tautos užgaidai turėti karalių (1Sam.8,4-22), priešinosi tautos surašymams (2Sam.24,1-17). Šiose politinėse tautos užgaidose, tarp eilučių, skambėdavo atsitraukimas nuo paties Dievo-Karaliaus ir Dievo Tautos sampratos.

Žinoma, jog Jahvė, kalbėjęs Abraomui, žadėjo palikuonių tarsi dangaus žvaigždždių, kurių negalima suskaičiuoti. Buvo paskirtos dvylika giminių, kurios turėjo būti vaisingos ir užvaldyti pažado žemę. Skaičiavimas, rūšiavimas, ribojimas ir priskyrimas pasaulio karaliams nebuvo tikrasis Dieviškas užmojis. Suskaičiuotas – nėra laisvas. Dievas sutiko tautai duoti karalių, su išlyga, jei žmogus bus pagal Jo širdį ir pats Dievas per pranašą jį išrinks. Tai reiškia, ne rinkiminių kompanijų išpopuliarintas gražbyliautojas, ne klastotais rinkimais išrinktas, ar giminystės-lobizmo principais „prastumtas“, bet paties Dievo per pranašą pašauktas. Čia galime prisiminti karalių Samuelio ir Dovydo istorijas. Jei Dievas nebegalėjo valdyti neklusnios tautos tiesiogiai per pranašus, tai valdė per jo paties išrinktus ir pateptus karalius. Šie turėjo turėti širdį pagal Dievą.

Štai šiame kontekste pažiūrėkime į Augusto įsakymą surašyti žmones. Svetima valstybė surašinėja Izraelį. Izraelis tampa vasalinė tuometinės Romos imperijos dalis (Roma, tuomet, buvo demokratinė imperija visoje Europoje). Izraelitai nebėra laisvi. Po surašymo buvusi tauta įsijungia į draugišką tuometinių tautų sąjungą. Dievas, giminė, religija nebeturi reikšmės. Izraelio karalius – romėnas. Ciesorius Augustas suskaičiuoja savo europinės valstybės piliečius ir tuo pabrėžia savo valdžią, bei nubraukia Izraelio kaip Dievo karalystės sampratą. Izraelitai nebėra nesuskaičiuojamos žvaigždės danguje, bet mirtingi piliečiai žemėje. Beje, išduodant Kristų nukryžiavimui, rabinai šaukė: ,,mes neturime karaliaus, tik ciesorių” (Jn.19,15) Išrinktoji tauta pasineria į dvasinę tamsą. Ji tampa kaip ir visos kitos. Bet, štai, Dievas turėjo planą ir čia. Dievas pats karaliaus tautai. Ta tauta bus tie, kas įtikės Jo vardą ir klausys Jo žodžio.

Suspindi nauja žvaigždė (manoma, Saturno ir Jupiterio konjunkcija. Kaip tik toji konjunkcija vyko šių metų gruodžio 22-23 dienomis). Paprasti piemenys kviečiami būti to stebuklo liudininkais. Ne garbingi asmenys, ne valdininkai, ne statistai, o piemenys. Tikriausiai tam, kad nebūtų šališkumo, kad liudininku būtų pati tauta. Gimsta Dievo Sūnus, Dangiškasis Karalius per karališką Dovydo giminės liniją. 

Mes nežinome ar Marija su Juozapu prirašė Jėzų prie Romos ciesoriaus piliečių. Izraelio karalius negalėjo būti ciesoriaus pavaldinys. Skaitant Evangelijas toliau, matome, jog ciesoriaus pavaldinys Erodas išžudė visus surašytus to amžiaus pirmagimius Betliejuje ir jo apylinkėse. Surašytus vaikus, jo kareiviai surado nesunkiai. Tam yra gyvenamoji vieta, vardas, gimimo data… paplatinti selfi per WhatsApp, facebook ar google žemėlapius, GPS… O Jėzus? Jėzaus gimimą gali paliudyti tik piemenys. Juozapas su šeima pabėgo į Egiptą, kaip pabėgėliai. Dievas išgelbėjo savo Sūnų. (Teko dirbti su pabėgėliais. Yra tautų, kur iki šiol nežinoma, kiek metų žmogus turi. Daugelis atvykusiųjų į Europą emigrantų pasijaunina, moterys prideda sau kelerius metus. Ten, savo šalyse, jie buvo laisvi, o čia juos ėmė ir suskaičiavo.)

Visų laikų valstybės siekia sukurti Žemės karalystę. Tai raudoną komunizmą, tai nacionalsocializmą, globalizmą ir kitus „izmus“, tai elektroninę utopiją. Šiomis dienomis, visi esame suskaičiuoti. Netolimoje ateityje gręsia dar viena moralinės prievolės globalinė registracija dėl pasklidusio užkrato. Mes negalime pabėgti į „Egiptą“, bet galime sugrįžti prie savo Dievo Karalystės. Girdėjote paskutines naujienas? Dievo Karalystė prisiartino! Ji jau arti! Ten kur du ar trys susitiksime – Jis ateis. Nuo savęs pridėčiau: išsijungę telefonus. Kristus žinojo, jog bus tokie laikai, kaip šie. 

Šiandieną, kaip niekada, garsiai skamba Šventosios Dvasios balsas. Ji klausia mūsų, tarsi primindamas tai, kas yra svarbiausia: ,,Kas tavo Karalius? Kur įrašytas tavo vardas? Kam priklauso tavo širdis? Kokia tavo kilmė? Kur tavasis lobis? Kieno karalystės pilietis esi? Ką išpažįsta tavo lūpos?“

Krikščionija yra Naujoji Sandora, naujoji gimusio Dievo Sūnaus Kristaus Karaliaus tauta. Ir mes nesuskaičiuojami, tarsi žvaigždės, tarsi žiburiai kalnuose. (Kas suskaičiuos mūsų tikėjimą?) Mus veda Šventosios Dvasios įkvėpimas. Mes tarsi Vėjas, tarsi Ugnis, kaip Druska žemei. Esam gudrūs, kaip žalčiai ir neklastingi, kaip balandžiai. Visada turime aliejaus ir mylime artimą. Turime Dievišką įstatymą (10 įsakymų) ir Meilės konstituciją (,,mylėkite vienas kitą, kaip aš jus mylėjau”) įrašytus mūsų širdyje. 

Visus nuoširdžiai sveikinu, mūsų Karaliaus gimimo dienos proga, su galimybe vėl atnaujinti savo širdyje Dievo Tautos jausmą. Būkite viena Kristuje, Jo Dvasioje ir mokyme. Laikykitės Meilės įsakymo. Būdami pasaulyje, nepasiduokite pasauliui, bet viską ištirkite maldoje. Visi sprendimai tebūna Kristaus įkvėpti. Viso to ir daugiau linkiu Jums. 

Džiaugsmingų Šventų Kalėdų.

kun. Romas